Žvynelinė, arba psoriazė – lėtinė pasikartojanti liga (gali būti paveldima), pažeidžianti odą ir sąnarius (5-7 procentams ligonių). Dar vadinama T limfocitų sukelta dermatoze. Pasaulyje ja serga apie 2-3 proc. gyventojų (Europoje – 2 proc.), dažniausiai simptomai pasireiškia 20-40 metų žmonėms. Vienodai dažnai serga ir vyrai, ir moterys.

Oda išberiama ribotais, raudonais, įvairaus dydžio mazgeliais, kurie apsitraukia sausais balsvais žvynais. Dažniausiai pažeidžiami lenkiamieji alkūnių ir kelių paviršiai, kryžkaulio sritis, plaukuotoji galvos dalis. Dažnai židiniai iš plaukuotosios galvos dalies išplinta į neplaukuotąją kaktos, skruostų, ausų, sprando sričių odą. Dėl žvynelinės galva nenuplinka.

Dažniausiai žvynelinės židiniai neniežti, tačiau gali niežėti, jei vystosi uždegimas, liga greitai plinta. Šios ligos priežastis yra autoimuninė ir ji neužkrečiama. Psoriazės atveju yra ryškiai nenormali odos barjerinė funkcija ir suardytas citokinų balansas (angl. network) – keratinocitai sintetina žymiai per daug citokinų.

Žvynelinę suaktyvinti gali stresas, vaistai (b blokatoriai, litis), bakterinės infekcijos ar ŽIV. Psoriazės patofiziologija labai sudėtinga ir apima keletą skirtingų vyksmų, ypač susijusių su uždelsto padidėjusio jautrumo reakcijomis.

Ligos paveldimumas

Kol kas nežinomi genai, lemiantys žvynelinės paveldėjimą ir antigeno, sukeliančio T limfocitų aktyvaciją, prigimtis. Nustatyta žvynelinės židinių susidaryme dalyvaujančios specifinės molekulės (specifiniai augimo veiksniai, citokinai, sąlyčio (adhezijos) molekulės ir chemotaksiniai peptidai). Pacientai gydomi metodais, nukreiptais prieš T limfocitus. Toks imunomoduliacinis gydymas apima UV šviesą, ciklosporiną A, kortikosteroidus, 1,25-dihidroksivitaminą D3 ir kt.

Šaltinis WikiPedia