Sveiki atvykę, registruokitės arba prisijunkite
Rėmėjai

 

Kaip kilo idėja įgyvendinti www.zvyneline.eu projektą?

Esu Aurimas Čekanavičius, man 35–eri metai. Vaikystėje, susirgęs žvyneline, pažadėjau sau – kai užaugsiu, padėsiu likimo broliams ir seserims. Šiame projekte rasite daug patarimų, kaip gyventi pilnavertį gyvenimą sergantiems žvyneline.

Daugelis iš Jūsų turbūt pamenate, kokio bjauraus kvapo tepalai būdavo parduodami vaistinėse tarybiniais laikais. O jų vartojimo būdas būdavo nepatogus ir užimantis daug laiko. Mūsų krautuvėlėje rasite veiksmingų, paprastų vartojime ir svarbiausia - nežalingų gydymo priemonių.

 

Kuo šis projektas yra išskirtinis?

www.zvyneline.eu yra didžiausias internetinis puslapis apie žvynelinę lietuvių kalba. Be to, ši informacija yra visapusiška, atsakymus į rūpimus klausimus čia ras tikintis tiek tradicine, tiek alternatyvia medicina. Skaitytojas turės progą geriau pažinti save. Tai svarbu, nes kiekvienas sau esame šeimininkas ir savo kūno gydytojas. Taip pat ne mažiau dėmesio bus skirta naujausiems moksliniams tyrimams ir pažangiausiems atradimams, susijusiems su žvyneline. Aš papasakosiu apie savo asmeninį gyvenimą, tai, kas yra susiję su žvynelinės liga. Įgyvendindamas šį projektą sulaukiau pagalbos iš profesionalų. Skiltyje KONSULTUOJA PSICHOLOGAS į Jūsų užklausimus atsakys Rasa Kazlauskienė – medicinos psichologė, psichodinaminės krypties psichoterapeutė, grupių terapeutė. Daugiau informacijos rasite www.kazlauskiene.com

 

Koks šio projekto tikslas?

Pagrindinis projekto tikslas yra supažindinti skaitytojus su žvyneline, ją iššaukiančiais dirgikliais bei padėti kiekvienam individualiai suvokti savo ligą ir, žinoma, bandyti ją suvaldyti arba išsigydyti. Žinodami, kad žvynelinės formos yra 5 tipų, o atsiradimo priežastys yra individualios, šiame puslapyje paliesime daugelį gyvenimo aspektų - nuo mitybos iki savianalizės. Mokysimės būti laimingais, vertinti draugystę, nuoširdžiai juoktis, mylėti, kovoti su stresu, patirti vidinę ramybę, nesmerkti aplinkinių, keisime požiūrį į mus supantį pasaulį.

Svarbiausia, nepamirškime, kad oda yra organas, kuris atspindi mūsų viso kūno sveikatą.

Ateina laikas, kai žmogus pradeda džiaugtis kitomis vertybėmis. Man taip atsitiko, kai sulaukiau 30-ties. Aš pradėjau keistis, pažinti gyvenimą iš naujo, pradėjau džiaugtis paprastais dalykais. Ėmiau įgyvendinti savo svajones. Manau, kad tuo metu aš paprasčiausiai subrendau. Linkiu ir Jums išgyventi panašius pasikeitimus, džiaugtis jais ir dalintis savo patirtimi su kitais.

Beje, atlikus apklausą, paaiškėjo, kad apie 60 proc. sergančiųjų žvyneline asmenų nesikreipia pagalbos į gydytojus. Tikiuosi, kad Jums rūpi Jūsų oda. Nuoširdžiai kviečiu Jus dalyvauti šiame projekte. Pažadu, kad įgysite daug idomių ir naudingų žinių.

 

 

Ką išgyvename pirmą kartą diagnozavus žvynelinę?

Pradžioje mes patiriame šoką, vėliau atsiranda baimė ir nežinomybė, dar vėliau neigimas, pyktis, kaltinimai bei kaltės jausmas, apmaudas, užsisklendimas, ir galiausiai įsivyrauja depresija. Mano įsitikinimu, tik nuo mūsų pačių priklauso, kiek giliai įsileidžiame ligą savyje, kiek leidžiame jai progresuoti. Kas pradeda pernelyg savęs gailėti, išsigąsta ir ieško visos įmanomos, o kartu ir netinkamai pateiktos informacijos apie ligą - gali prisišaukti bėdų. O tie, kas greitai susitaiko su užklupusia liga, nusiramina ir tiki, kad gali išgyti – gali jaustis nugalėtojais.

 

Sergančiojo žvyneline santykis su aplinka

Daugumai žvyneline sergančių asmenų pavyksta visą savo gyvenimą nuslėpti savo ligą. Ar tai yra gerai, jau kitas klausimas. Vėliau išsiaiškinsime, kas mums yra geriau - užsisklendimas viduje ar kalbėjimas apie savo vidinius išgyvenimus.

Žvynelinė – liga, sukelianti psichologinį, socialinį bei fizinį diskomfortą. Pagal statistinius duomenis, beveik 60 proc. sergančiųjų nurodo patiriantys aplinkinių diskriminaciją. Visuomenė vis dar mano, kad žvynelinė yra užkrečiama arba ją sukelia prasta asmens higiena. Liga gali būti paveldima, bet ja neužsikrėsi palietęs ligonį, sveikindamasis ar jį apkabinęs. Be to, tai nėra problema, susijusi su asmens higiena. Todėl kartais mūsų noras nuslėpti akivaizdžius faktus gali priversti sunerimti aplinkinius, kurie nežino, kokia liga mes sergame, ar ji yra užkrečiama ir pan.

Devyniose Europos šalyse, įskaitant Lietuvą, buvo atliktas Gyvenimo kokybės tyrimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad žvyneline sergantieji kenčia tiek pat, kaip ir sergantieji vėžiu, diabetu, širdies nepakankamumu, artritu ar depresija. Žvynelinė yra lėtinė liga, todėl labai svarbi jos kontrolė. Nors ligos eiga neprognozuojama ir jos išgydyti vaistais iki šiol nepavyksta, džiugu, kad daugeliu atvejų taikomas sudėtinis gydymas gali visiškai ar iš dalies panaikinti ligos simptomus, suvaldyti ligos paūmėjimus, pasiekti kuo ilgesnę remisiją, sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

 

Kas yra žvynelinė?

Žvynelinė (lot. psoriasis) yra viena iš odos ligų. Tai lėtinė odos liga, pasireiškianti odos uždegimu ir odą dengiančiais sidabro spalvos žvyneliais. Žvyneliai susiformuoja iš odos išorinio sluoksnio ląstelių, besidalijančių greičiau nei normaliai ir besikaupiančių odos paviršiuje. Normaliai odos ląstelės subręsta ir pasišalina nuo odos paviršiaus per 28-30 dienų. Sergant psoriaze, odos ląstelės subręsta per 3-6 dienas ir nepasišalina nuo odos paviršiaus, o kaupiasi susiformuodamos į žvynelius panašias struktūras. Žvyneline visame pasaulyje serga nuo 2 iki 5 proc. gyventojų. Naujausių tyrimų duomenimis, žvynelinės paplitimas įvairiose šalyse yra nevienodas. Dažniausiai ja serga Šiaurės Europos gyventojai, ženkliai rečiau – žmonės, gyvenantys Afrikos ir Azijos šalyse. Žvyneline ir vyrai, ir moterys serga vienodai dažnai.

Žvynelinės simptomai dažniausiai pasireiškia 15-35 metų amžiaus žmonėms, apie 75 proc. sergančiųjų ligos simptomai pasireiškia dar nesulaukus 40 metų. Maždaug kas dešimtam sergančiajam žvynelinės simptomai pasireiškia vaikystėje. Kuo anksčiau simptomai pasireiškia, tuo didesnė tikimybė, kad liga išplis ir nuolat kartosis.

Skiriamos 5 žvynelinės formos: plokštelinė, lašelinė, pustilinė, raukšlių, eritroderminė. Plokštelinė forma yra dažniausia, raukšlių žvynelinė pažeidžia didžiąsias odos raukšles (bambą, pažastis, po krūtimis, kirkšnių sritį), o eritroderminė žvynelinė išplinta po visą kūną.

Žvynelinė dažniausiai pažeidžia alkūnių, kelių, veido, galvos plaukuotosios dalies, apatinės nugaros dalies, delnų ir padų odą. Liga taip pat gali paveikti nagus, lytinių organų ir burnos gleivinę. Apie 10 proc. sergančiųjų žvynelinė pažeidžia sąnarius (psoriazinio artrito atvejis).

Psoriazė nėra užkrečiama.

Mano išpažintis. Pamenu, kai man pirmą kartą galvoje atsirado žvynų - pamaniau, kad susirgau dar nežinoma liga ir man darys krūvą tyrimų. Taip išsigandau, pasijutau visiškai vienas, kad bijojau net minties apie apžiūrą pas daktarą. Mano galvos pleiskanojimą vaikystėje iššaukė pasikartojantys stresai mokykloje. Norėdamas išnaikinti atsiradusias pleiskanas, nusipirkau Head&Shoulders šampūną. Netrukus savo gyvenime įgyjau naują gyvenimo palydovę – žvynelinę. Nenoriu nieko kaltinti, tik būtų idomu panagrinėti minėto šampūno, parduodamo Lietuvoje 1995 m., sudėtį.

Gyvenu su žvyneline apie 15 metų. Mano liga yra mažai išplitusi - tik galvos srityje. Susirgęs žvyneline pradėjau daug mažiau nervintis, nes žinojau, kad man tai kenkia. Pasidariau gal net per daug apatiškas. Taigi, mielas drauge, jei tu tik nesenai sužinojai nešiojantis brangiąją žvynelinę – visų pirma, nusiramink. O vėliau, ryžkis keisti savo gyvenimo būdą. Nedaug kam duota tokia puiki galimybė prisiversti keistis...

 

 

 

Kokios yra žvynelinės atsiradimo priežastys?

Žvynelinės atsiradimo priežastys yra individualios, tačiau tam tikrų bendrumų aptinkama.

Praeito amžiaus paskutinįjį dešimtmetį buvo įrodyta, kad žvynelinės priežastis yra daugiaveiksnė – susijusi su genetiniais, imunologiniais, aplinkos veiksniais. Vėliau mokslininkai įrodė, kad tam tikros ligos yra susijusios su mūsų charakterio savybėmis. Taigi, panašu, kad esame netoli tiesos, tačiau kažko iki pilno žinojimo pritrūksta.

Teorija Nr.1

Žvynelinė gali būti paveldima. Jau atrasti genai, sukeliantys šią ligą. Šių genų pakitimai gali sukelti ne tik žvynelinę, bet ir kitas imuninės sistemos ligas (reumatoidinį artritą, pirmojo tipo diabetą).

Kai kurie žmonės, nors jų šeimoje yra sergančiųjų psoriaze, šia liga nesuserga. Mokslininkai mano, jog tam, kad žvynelinė pasireikštų, būtinos ir kitos sąlygos: stresas, odos pažeidimai, tam tikros infekcijos, kai kurių medikamentų vartojimas, nudegimai saulėje ir kt. Medikamentai, galintys išprovokuoti psoriazę - vaistai nuo maliarijos, beta-blokatoriai (naudojami aukštam kraujospūdžiui ir širdies ligoms gydyti), litis. Psoriazė staiga pasireiškia žmogui paveikus kuriam nors iš šią ligą išprovokuoti galinčių veiksnių.

Manoma, jog žvynelinę lemia imuninės sistemos sutrikimas, susijęs T ląstelėmis. T ląstelės yra imuninės sistemos dalis, kovojanti su infekcijomis.

Teorija Nr.2

2010 m. kovo mėn. Danijos mokslininkai atrado, kad imuninės sistemos infekcijas naikinančioms ląstelėms reikalingas vitaminas D, kad jos taptų aktyvios. Kraujyje esant vitamino D trūkumui, jos tampa pasyviomis ir nepastebi galimos infekcijos ar patogeno grėsmės – teigia tyrimui vadovavęs Carstenas Geisleris iš Kopenhagos universiteto tarptautinės sveikatos, imunologijos ir mikrobiologijos departamento. Jau ilgą laiką mokslininkai žinojo, kad vitaminas D yra svarbus kalcio pasisavinimui ir kad yra sąsaja tarp šio vitamino kiekio ir tokių ligų, kaip vėžys, išsėtinė sklerozė ir žvynelinė. „Mes nesupratome, koks svarbus yra vitaminas D imuninės sistemos aktyvumui, tačiau dabar mes tai žinome“, - rašė C. Geisleris žurnale „Nature Immunology“.

Teorija Nr.3

Sergančiųjų žvyneline imuninė sistema naikina pati save ir apsunkina vitamino D įsisavinimą. Tai genų mutacijos priežastis. Nuo to laiko, kai dalis žmonijos išsikėlė iš Afrikos žemyno, jų genai pradėjo mutuoti. Kuo toliau į Šiaurę žmonės išsikėlė, tuo mažiau jie gauna tiesioginių saulės spindulių ir tuo mažiau jie įsisavina vitamino D per odą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje žvyneline serga 1-3 proc. šalies gyventojų, o tokiose šalyse kaip Rusija, Švedija ar Suomija susirgimų skaičius išaugęs iki 6 – 8 proc. gyventojų. Amerikos indėnams ir eskimams (vietiniai gyventojai, įsikūrę nuo Čiukčių pusiasalio iki Grenlandijos) žvynelinė iš viso nesivysto.

Yra įrodyta, kad žmonės, gyvenantys prie jūros, daug rečiau suserga žvyneline. To priežastimi gali būti druskingas oras arba galimybė valgyti šviežią žuvį, kurioje yra daug vitamino D.

Teorija Nr.4

Biblijoje aprašoma liga pavadinimu "baltieji raupsai". O jos priežastimi nurodoma Dievo bausmė, kartu, ir individo atskyrimas nuo visuomenės.

Atkreipkite dėmesį, kad žodis „nuodėmė“ lietuvių kalboje susideda iš dviejų atskirų žodžių - „nuo“ ir „dėmė“. Žvyneline sergančiojo asmens oda yra dėmėta, anglų kalboje žodžio „dėmė“ viena iš reikšmių yra „stigma“. Tiesiogine asociacija su Jėzumi. Prisiminkime, kad Jėzus buvo prikaltas ant kryžiaus ir mirė ne už savo, o už  žmonijos nuodėmes.

Teorija Nr.5

Mokslininkai atliko tyrimus, kurių metu paaiškėjo, kad ligas įtakoti gali tam tikri chrakterio bruožai. Charakterio savybės artimai susijusios su įvairiais sveikatos sutrikimais – nuo skrandžio opų iki vėžio ar žvynelinės. Pavyzdžiui, uždaro charakterio žmonės patiria didelius emocinius krūvius, tačiau sąmoningai slopina jausmus, užspaudžia juos savyje. Rezultatas - kur kas didesnė rizika susirgti vėžiu, žvyneline, širdies ligomis. Mokslininkų nuomone, šių žmonių organizmas ne taip gerai reguliuoja streso hormonus – taigi širdis plaka tankiau, kraujo spaudimas kyla, o kraujagyslės įsitempia. Visa tai kenkia širdies, kraujagyslių sistemai, imunitetui bei viso organizmo būklei.

Teorija Nr.6

Daktaras psichoterapiautas, psichologas, homeopatas Valerijus Sinelnikovas knygoje „Pamilk ligą savo. Pasąmonės paslaptys“ rašo: „Psoriazės priežastis gali būti didelis kaltės jausmas ir noras bausti save.

Pas mane į priėmimą atėjo jaunas vyriškis, kuriam buvo nustatyta psoriazė. Liga atsirado prieš metus. Mes užmezgame kontaktą su jo pasąmone, ir jis kreipėsi į savo vidų:

-          Koks mano elgesys sukėlė ligą?

Jo veido spalva pradėjo keistis, jį visą užliejo gėdos raudonis.

-          Daktare, aš supratau kokia yra gėdos priežastis, - pasakė jis. – Ar galiu aš jums apie tai nepasakoti?

-          Žinoma galite, - atsakiau aš. – Su visa informacija, kurią gaunate iš savo pasąmoninio proto, jūs turite teisę elgtis kaip norite.

-          Ne, ko gero, aš jums pasakysiu, - pasiryžo vyriškis.

Ir pacientas man papasakojo, kad prieš metus jis „susitepė“ – buvo neištikimas žmonai su savo draugo žmona. Ir štai šitas „dvigubas“ kaltės jausmas sukėlė jam ligą. Įdomu dar ir tas, kad jo žmona taip pat turi psoriazę. Ir kai jis žiūrėdavo į savo dėmes, tai tuoj pat prisimindavo savo žmoną ir jį imdavo graužti kaltė.

Pastebėjau, kad psoriazė dažnai atsiranda po stresinių situacijų. Tokių pernelyg didelių psichinių apkrovų metu žmonės nuramina vienus ar kitus savo jausmus, pavyzdžiui: pasitikėjimą, meilę, vidinį saugumą.

Vienam vyriškiui psoriazė prasidėjo po to, kai jį apgavo; dėl apgavystės jis prarado didelę pinigų sumą.

-          Po tos situacijos aš praradau pasitikėjimą žmonėmis, - tarė jis man.

Kitai moteriai psoriazė atsirado po jos tėvo mirties.

-          Aš praradau patį mylimiausią žmogų savo gyvenime, - kalbėjo ji su ašaromis. – Dėl ko man dabar gyventi?

Dar pastebėjau, kad psoriazės ligoniai labai linkę šlykštėtis. Kai kurie turi silpnybę švarai. Pasibjaurėjimo jausmas atspindi didelę neapykantą ir panieką. Pasąmonėje veikia atstūmimo programa, o tai pasireiškia odoje.

-          Aš nekenčiu šios šalies, - sako man jaunas vyriškis. Serga jis jau seniai. – Aš nekenčiu šių purvinų gatvių. Aš niekinu storžievius ir niekšus, pavyduolius ir pataikūnus. Didžiausias man pasimėgavimas, - tęsia jis, - tai visą dieną gulėti švarioje iškrakmolytoje lovoje su švaria moterimi ir gerti gerą vyną, valgyti gerą maistą.

Sergant šia liga nenatūraliai padidėja odos ragėjimas. Pažeistose vietose oda pasidaro grubi. Tai aiški nuoroda, kad žmogus nori apsisaugoti nuo aplinkinio pasaulio.

Psoriazės ligoniui svarbu suprasti, kad jis gyvena švariame, harmoningame ir saugiame pasaulyje. Ir ne šiaip sau gyvena, o kuria jį pats.“

Teorija Nr.7

Kryptis

Aš manau, kad mums, sergantiems žvyneline, yra naudinga žinoti apie T ląsteles ar vitamino D sunkų pasisavinimą. Tačiau šis žinojimas yra daugiau informacinis nei kažkuo mums naudingas. Ląstelių pakitimus iššaukia liga, kitaip tariant, ląstelių pakitimai yra tik ligos pasekmė. Kartais atrodo, kad mokslininkai to nesuvokia arba nenori to suprasti. Iš pradžių mes susergame, o liga "pasirūpina" simptomais. Gydyti ar kovoti su simptomais yra beprasmiška. Jie išnyks tada, kai pasitrauks liga.

Priežastys

Mes turime išsiaiškinti ligos atsiradimo priežastis, kurios yra individualios ir slypi mūsų pasąmonėje, ar ne taip? Todėl raginčiau kuo daugiau žmonių labiau įsiklausyti savęs, geriau pažinti save. Pabandykime kiekvienas prisiminti žvynelinės atsiradimą mūsų gyvenime, susikoncentruokime ties tuo laikotarpiu, kuomet žvynelinė apsireiškė pirmą kartą. Tai labai svarbu, nes būtent ten slypi kiekvieno iš mūsų išgyjimas. Suraskime savo dienotvarkėje laiko pabūti su savimi ramybėje bei pasinerti į minčių pasaulį.

Išgyvenimai

Sugrįžkime į žvynelinės apsireiškimo laikmetį, išgyvenkime viską iš naujo, atleiskime savo skriaudėjams (jei tokie buvo), pažvelkime į tą situaciją kitomis akimis, išgyvenkime viską iš naujo, bet daug ramiau... Anuomet mus buvo apėmusi panika, protingą elgseną blokavo stresas. Dabar puikus metas viską įvertinti iš naujo ir kai ką mintyse bei išgyvenimuose pakeisti.

Agresorius

Pats didžiausias žvynelinės priešas yra stresas!

Ypatingai svarbu kiekvienam iš mūsų reguliuoti stresą savo gyvenime ir pažinti stresorius, t.y. dirgiklius, iššaukiančius stresą. Siūlyčiau visiems mintyse peržvelgti visą savo dieną, nuo ryto iki vakaro, darbo dienomis ir savaitgaliais, ir užsirašyti ant lapo popieriaus situacijas, kurios Jums kelia stresą. Kitą kartą, esant tam tikrai stresinei situacijai, pasistenkite elgtis kitaip nei visuomet. Tai turėtų padėti.

 

Mano išpažintis. Aš susirgau žvynelinė mokydamasis mokykloje, 8 klasėje. Tais metais į mūsų kalsę priėmė antrametį. Jis buvo metais vyresnis, linkęs į smurtą vaikas. Ilgą laiką aš ir klasiokai kentėjome jo patyčias. Ilgai netvėrė "klasiokas" nepriėjęs prie manęs. Jis pasakė, kad nuo rytojaus aš jam turėsiu atnešti į mokyklą tam tikrą pinigų sumą. Vaikų žaidimai atrodo, tačiau man tapo neramu... Pinigai buvo nedideli, tačiau pati situacija mane rimtai išgasdino. Suvokiau, kad tai gali būti tik pradžia, vėliau suma gali augti ir aš grimsiu į vis didesnę priklausomybę nuo to vaikino užgaidų. Sekančią dieną jis man liepė atnešti pirmą „mokestį“. Tos dienos laukimas tapo mano sunkiausiu gyvenimo išbandymu. Pamenu, kaip ilgą vakaro dalį praleidau pilnoje vonioje vandens. Stresas varė mane į neviltį ir bijojau net pagalvoti apie tai, kas bus rytoj. Manau, kad mano atsakymą jam nulėmė paprastas dalykas – aš tuomet kasdien negaudavau pinigų ir būčiau privalėjęs viską papasakoti tėvams. Teisybės dėlei, vertėtų pasakyti, kad to berniuko aš labai bijojau... Tačiau situacija nulėmė mano apsisprendimą. Išaušo baisiausia diena mano gyvenime... Sprendimas buvo aiškus, bet pasekmės ir pats susitikimas su klasioku varė mane į neviltį. Apie pusiaudienį priėjo klasiokas ir nerįžtingu bei šiek tiek drebančiu balsu paklausė: „Tai kur mano pinigai?“ Turbūt suveikė refleksas ir į tokį jo neužtikrintą klausimą atsakiau garsiu tonu ir pakankamai drąsiai - „O už ką aš tau turiu mokėti?“. Jisai išsigando, apsižvalgė aplinkui ir sušnibždėjo – „tyliau...“. Viskas, nuo to laiko jis pastoviai manęs privengdavo ir labiau terorizuodavo mano klasiokus nei mane. Nieko baisaus jis man nepadarė, nors aš to laukiau ir bijojau. Apie šį įvykį aš niekam iki šiol nepasakojau, maniau, kad jį pamiršau. O vonia nuo tos dienos man daugelį metų asociavosi su nusiraminimu. Pamėgau maudytis vonioje po 2-3 valandas, užmigdavau joje, vis pasišildydavau vandenį ir tęsdavau maudynes. Nesenai atsisakiau šio pomėgio, nes supratau, kad mėgavimasis vonia sieja mane su baisiausia diena gyvenime bei patirtu didžiuliu stresu.

Beje, po šio atsitikimo mokykloje aš nepakenčiu net mažiausio šantažo savo atžvilgiu. Tai, manau, yra teigiama įvykio pusė.

 

 

Psichosomatiniai odos ligų aspektai

Psichodermatologija – psichosomatinės medicinos sritis, tirianti odos ir psichikos sąveiką. Jos objektas – odos ligomis sergančiųjų psichologinės problemos (intrapsichinės ir tarpasmeninės) bei psichosocialiniai faktoriai, galintys būti tiek ligos priežastimi, tiek pasekme (Niemeier V., 2002).

Iki 80% besikreipiančiųjų į dermatologą reikalinga psichologo, o neretai ir psichiatro pagalba. (Cotterill J.A.British Journal Dermatology,1998).

Odos ligos visada turi neigiamos įtakos pacientų gyvenimo kokybei, psichosocialinei adaptacijai. Visuomet yra ryšys tarp odos ligos ir  psichologinio distreso. Kuo geriau suprasime odos ligų ir psichologinių sutrikimų tarpusavio sąveiką, tuo efektyvesnis bus gydymas, gerės ligonių gyvenimo kokybė. Dinora Pines monografijoje “A woman`s unconscious use of her body. A psychoanalytical perspective” rašo: “Dirbdama ligoninės odos ligų skyriuje, pradėjau įdėmiau klausytis, apie ką kalba mano ligonės jų medicininės apžiūros metu, ir dar svarbiau – apie ką jos nekalba. Pacienčių oda gyvai ir aiškiai išreiškė jų nepakeliamą skausmą, apie kurį jos negalėjo nei kalbėti, nei galvoti. Kadangi žodžiai joms buvo neprieinami, savo jausmus jos reiškė kūno kalba, o aš, kaip gydytoja, turėjau juos suprasti ir galvoti, kaip suteikti ligonėms palengvėjimą...”

U.Gieler, V.Niemmer ir kt. apklausė 200 Vokietijos dermatologų.185 iš jų teigė, kad  psichologiniai veiksniai yra  svarbūs odos ligų genezėje ir gydyme. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Vokietijoje net 5 % klinicistų dermatologų yra įgiję psichotrapeuto sertifikatą.

Odos psichologinės funkcijos:

  1. Riba tarp asmens ir aplinkos, žmogaus ir kitų žmonių. Vos gimęs kūdikis nurimsta, paguldytas ant mamos krūtinės „oda prie odos“- naujagimio oda dar neturi psichologinės ribos funkcijos. Suaugusiųjų gyvenime tik artimame ryšyje, siekiant intymumo, oda apnuoginama, leidžiama ją liesti.
  2. Kontakto organas: mes liečiamės prie pasaulio per odą, ir pasaulis per ją liečiasi prie mūsų. Kontakto funkcija ypač svarbi vaikams, kurie dar nemoka kalbėti. Tai vienas iš  pagrindinių ikiverbalinio bendravimo kanalų. Neverbalinis afektas perduodamas somatiškai ( apkabinimas, glostymas, šiurkštus elgesys). Prižiūrėdama vaiką mama lietimu gali perduoti visą spektrą jausmų - nuo meilės iki neapykantos. Odos išbėrimai pritraukia motinų dėmesį, išprovokuoja glaudesnį kontaktą. Suaugusių kontakto pobūdį atspindi tokie posakiai, kaip „iš kailio neriasi prieš viršininką“, „jo oda stora“, „jautrus – lyg be odos“.
  3. Jausmų išraiškos organas. Sakoma: „paraudo iš gėdos“, „pajuodo nuo rūpesčių“, „pažaliavo iš pavydo“. Oda sudirgusi, „verkia“, gąsdina aplinkinius.
  4. Jutimo organas - šilumos, šalčio (emocinio taip pat) jutimas, niežėjimas, kutenimas. Sakoma: „oda jaučiu pavojų“, „plaukai piestu stojasi“, „oda pagaugais eina“.
  5. Reprezentacinė funkcija. Oda – tai „rūbas”, pagal kurį aplinkiniai susidaro pirmą įspūdį apie sutiktą žmogų. Oda – labiausiai viešas organas. Pvz., įsivaizduokime žmonių reakciją pliaže, baseine, kai šalia įsitaiso žvyneline sergąs žmogus. Ši odos funkcija didžia dalimi lemia psichosocialinį diskomfortą.

Psichologiniai faktoriai dermatologijoje (kas turi įtakos odos patologijos formavimuisi šalia biologinių ir socialinių faktorių):

Stresas. Stresorius sukelia afektinę įtampą - baimę, agresiją. Afektas išgyvenamas centrinėje nervų sistemoje, iš čia eina komandos hormonų  sistemai, kuri sąlygoja funkcinius-vegetacinius organų veiklos pokyčius: oda bąla, rausta... Ilgalaikio streso poveikyje atsiranda morfologiniai organo pakitimai.

70 % sergančiųjų neurodermitais, 72 % žvyneline, 77 % dilgėline nurodo prieš susirgimą patyrę stiprų stresą. JAV mokslininkas G.Grossbart savo monografijoje  „Skin deep“ apžvelgia daugelio tyrinėtojų studijas ir daro išvadą, kad tie likę procentai nėra mažiau jautrūs stresui,- jie tiesiog jo neatpažįsta. Pirmieji yra geresni kandidatai psichoterapijai, nes jie geriau atpažįsta trigerius. Trigeriais dažnai būna praradimai, gedėjimas arba konkurencija.

Aleksitimija. 1963 Marti ir de Muzon aprašė asmenybės tipą, pasižymintį autorių pavadintu „operaciniu“, mechanistišku mąstymu. Tokie asmenys pasižymi puikia orientacija daiktų, skaičių sferose ir pasimetimu, kalbant apie jausmus, emocijas. 197O m. Sifneos ir Nemia šį asmenybės tipą pavadino aleksitimine ( a - dalelė, reiškianti nebuvimą, lexis - žodis, tymos -  nuotaika, jausmas). Aleksitimija - nesugebėjimas suvokti, priimti ir žodžiais išreikšti savo jausmų, emocijų. Neišreikštos emocijos sukuria vidinę įtampą, kuri išsiveržia išorėn simptomais.

Aleksitimijos laipsnis didžia dalimi priklauso nuo ankstyvosios aplinkos, tėvų empatiškumo – sugebėjimo atpažinti ir aprėpti (atjausti, toleruoti) mažo vaiko emocijas. Kuo daugiau draudimų, ypač jausmų srityje (pvz., „liaukis verkti, pykti“, „aš tau draudžiu tokiu tonu su manimi kalbėti...“), nurodymų, vaiko iniciatyvos slopinimo, nesugebėjimo spręsti savo emocines problemas, tuo lėčiau formuojasi vaiko sugebėjimas suvokti ir verbalizuoti savo jausmus - reaguojama veiksmu (formuojasi asmenybės sutrikimai) arba kūnu (psichosomatiniai sutrikimai). Paradoksas, bet aleksitimiški žmonės neretai yra neblogai prisitaikę, ir visai nesijaučia turį psichologinių problemų. Jie – „tik“ serga. P.Kutter nurodo, kad jie vis tik linkę alkoholizacijai, priklausomybėms, delikventiniam elgesiui.

“Organo reitingas” – odos, plaukų, išvaizdos  vieta paciento vertybių skalėje. Jo kitimas priklauso nuo žmogaus gyvenimo etapo. Paaugliai, jaunuoliai gali taip sureikšminti savo veido ar kitų kūno dalių patrauklumo reikšmingumą socialiniuose ryšiuose, kad gali ryžtis suicidui.

Nemažai diskutuojama, ar yra kažkoskie specifiniai asmenybės bruožai, lemiantys konkrečios odos ligos genezę. G.Grossbart monografijoje „Skin deep“ pastebi, kad dermatologai praktikai kalba apie asmenybės tipą, sąlyginai pavadintą „greičiau, greičiau, greičiau...“ Atrodo, lyg šie žmonės bėgtų nuo kažkokio juos persekiojančio monstro. Tai sergantieji žvyneline. Ar jų oda elgiasi taip pat? Žvynelinės atveju odos ląstelės yra raudonos, nesubrendę – atrodo, kad ir jas kažkas verčia skubėti. Atrodo, kad skubota perprodukcija sukelia gausų pleiskanojimą. Psichoterapijos metu ligoniai gali išsiaiškinti, kad juos gena ne išoriniai, o vidiniai „persekiotojai”;  pažiūrėti atidžiau, kas juos gena, ko jie bijo, kokia išorinė ir vidinė parama jiems reikalinga.

Musaph apibrėžia dilgėline sergančiųjų psichologines charakteristikas: pasyvumą kontaktuose, pažeidžiamumą meilės ryšiuose, žemą nerimo toleranciją, polinkį „įsikabinti“(emociškai  priklausomo asmenybės tipo bruožai).

Antrinė ligos nauda – sąlyginė ir neįsisąmoninta. Ji kiekvienam ligoniui unikali, išsiaiškintina individualiai. Dažniausiai odos ligos „padeda“ šiais psichosocialinių sunkumų atvejais:

- asmuo bijo bendrauti, tačiau sau ir kitiems teisinasi liga, „atbaidančia potencialius partnerius“;

- asmuo nesaugus, bijo konkuruoti, simptomai atlieka šarvo funkciją;

- asmuo nori aplinkinių dėmesio, bet nesugeba jo pasiekti, todėl pasąmonė „pasirūpina“simptomais. Pvz., ligonis gaus intymaus dėmesio jei ne iš merginos, tai bent iš gydytojos, rūpestingos motinos ar sesers.

Svarbu suprasti, kad simptomas - visada kompromisas tarp pasąmonės impulsų spaudimo ir realybės ar moralinių normų reikalavimų.

Psichosocialinės problemos psichodermatologijoje:

Psichosocialinę sveikatą galima apibrėžti kaip socialinę - psichologinę kompetenciją. Tai žinios ir mokėjimai, formuojantys sugebėjimą efektyviai bendrauti, įtakoti tarpasmeninę sąveiką ir įvairiose socialinėse situacijose pasiekti geidžiamų tikslų. Tam, kad išsiaiškintume ligonio psichosocialines problemas, būtina jam užduoti klausimą: „Kokią įtaką odos liga turi jūsų kasdieniam gyvenimui?“ Svarbūs tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs aspektai.

Psichosocialinių problemų rūšys:

-  tarpasmeninių santykių sunkumai; socialinis atsiribojimas (pvz., vengimas paspausti ranką);

-  artimo ryšio užmezgimo problemos, seksualinio gyvenimo sunkumai (jausmas, kad esi nepatrauklus, astumiantis);

- profesinės veiklos galimybių apribojimai, darbingumo sutrikimai. Karjeros nestabilumas dėl nedarbingų dienų,  nepatogumai dėl gydymo režimų, išvaizdos (pvz., aptarnavimo sferoje).

Dauguma autorių nurodo, kad odos ligų psichosocialinės problemos nepakankamai identifikuojamos ir vertinamos. Dermatologinių ligonių gyvenimo kokybė panaši į sunkesnėm ligom (diabetu,epilepsija) sergančiųjų. Palyginus lengvi objektyvūs simptomai gali sukelti didelę subjektyvią kančią. Cotterill J.A., Cunliff V.J. studijoje „Suicide in dermtological patients“ (1997) pateikia duomenis apie jaunuolių, sergančių acne, suicido riziką. Tyrimuose sergančiųjų acne suicido rizika  buvo susijusi su žemesne savigarba, blogesniu gebėjimu užmegzti santykius su kitais, socialinės izoliacijos pojūčiu. Specializuotuose medicinos žurnaluose daugiausiai studijų apie atopinio dermatito, acne ir žvynelinės įtaką psichosocialinei adaptacijai.

Ginsburg ir Link tyrė, kokie jausmai kyla, sergant žvyneline. Išvada: pagrindinis sunkus kompleksinis išgyvenimas yra stigmatizacija.

Stigma – biologinė arba socialinė žymė, išskirianti asmenį nuo kitų, turinti pažeminimo, diskreditavimo prasmę, komplikuojanti bendravimą. (Senovės Graikijoje - įrankis, kuriuo žymėdavo vergus, nusikaltėlius, - degindavo gėdos žymę.) Sudėtinės  stigmatizacijos dalys:

- numatymas, kad kiti atstums;

- nepilnavertiškumo jausmas;

- kaltė ir gėda;

- pozityvių įsitikinimų ir lūkesčių stoka; noras slėpti savo negalavimą.

Autoriai pažymi, kad asmenys, žvyneline susirgę jau būdami suaugę, yra mažiau emociškai  pažeidžiami, nei susirgę vaikystėje (keičiasi odos reitingas).

G.Grossbart minėtoje monografijoje išskiria keletą vyraujančių santykio su liga, savimi ir pasauliu modelių:

- aš esu blogas???: niekas nenori manęs mylėti. Esu nuskriaustas dievo, nepageidaujamas, atstumtas;

- aš nekenčiu pasaulio, aš nekenčiu savęs. Žmonės nekenčia tų, kurie juos užkrėtė (jei tai užkrečiama liga); pyktis generalizuojamas visai priešingai lyčiai. Psoriazės, ichtiozės atveju - pyktis tėvams. Daugeliu atveju - pyktis normaliems, odos ligom nesergantiems žmonėms. Neretai pyktis nukreipiamas į save (tuomet išauga suicido grėsmė);

- aš toks vienišas (susirgus, sumažėja draugų ratas; asmuo renkasi užsiėmimus vienatvėje);

- viskas dėl mano odos: viskas, kas bloga atsitinka, siejama su liga, nors pvz. sociumo vengimas buvo jau prieš atsirandant simptomui;

- mistiniai įsitikinimai (Dievo bausmė, nužiūrėjimas ir pan.).

Psichoterapijos uždavinys - padėti pacientui įsisąmoninti, ką pozityvaus duoda jo odos problema, kokių tikslų ji padeda pasiekti, kokie jausmai išreiškiami simptomu ir ugdyti brandesnius (sąmoningus) emocijų išraiškos, streso įveikimo bei tikslų siekimo būdus. Jei asmenybės emociniai resursai nepakankami tokiai giluminei terapijai, tuomet psichoterapiniai metodai yra orientuoti į simptomų palengvinimą bei psichosocialinės adaptacijos gerinimą.

Psichoterapinio poveikio būdų arsenalas platus. Vieni atrodo itin greiti ir efektyvūs, bet yra paviršutiniški, nes daro poveikį simptomams, bet neišsprendžia problemų, generuojančių tuos simptomus .

Psichoanalizėje  ir psichodinaminėje  psichoterapijoje pagrindinė idėja - pasąmonės bei intrapsichinių konfliktų lemiama įtaka žmogaus gyvenimui ir sveikatai. Simptomas, patologija psichoanalizėje traktuojamas kaip žmogaus adaptacija prie jo vidinio skausmo. Simptomas kontekstualus, labai priklausantis nuo žmogaus gyvenimo istorijos. Kažkada tai buvo adekvati organizmo reakcija, visai ne patologija, bet šiandien tai nebeatitinka tikrovės reikalavimų, trukdo siekti kitų tikslų. Terapijoje siekiama atskleisti „užmirštus“ jausmus, vidinius konfliktus. Terapeuto jautrumas ligonio emocinėms reikmėms padeda jam įveikti stigmatizacijos jausmus; palaipsniui mokomasi geriau suprasti emocijas ir jas reikšti žodžiais, o ne ligos simptomais.

Šis straipsnis yra parašytas mūsų puslapyje konsultuojančios psichologės – psichoterapeutės Rasos Kazlauskienės. Asmenis puslapis: www.kazlauskiene.com

 

Ligos istorija

Manoma, kad žvynelinė yra viena seniausių odos ligų. Žvynelinei tipiški ligos požymiai buvo rasti tyrinėjant Kristaus eros pradžioje mumufikuotus kūnus. Beje, šimtus metų ši liga buvo painiojama su raupsais, vadinant žvynelinę baltaisiais raupsais. Dėl to daug žvyneline sirgusių žmonių viduramžiais buvo atstumtieji.

19 a. pradžioje anglų gydytojas Robertas Willanas pirmasis kliniškai aprašė žvynelinę.

20 a. mokslininkai ypač aktyviai siekė išsiaiškinti šios ligos priežastis. Praeito amžiaus paskutinįjį dešimtmetį buvo įrodyta, kad žvynelinės priežastis yra daugiaveiksnė – susijusi su genetiniais, imunologiniais ir aplinkos veiksniais.

21 a. mokslininkai įrodė, kad tam tikros ligos yra susijusios su mūsų charakterio sąvybėmis.

 

Kokie žymūs žmonės sirgo žvyneline?

John D. Rockefeller (gimė 1839 liepos 8d. mirė gegužės 23d. JAV). Jo vaikystės svajonė buvo uždirbti 100.000 USD ir gyventi 100 metų. Vienas turtingiausių pasaulyje žmonių pirmąjį darbą gavo būdamas šešiolikos. Jis dirbo buhalterio padėjėjo pareigose transporto kompanijoje. Darbo valandos buvo ilgos, o Rockefeller savo pareigas atliko kruopščiai ir netausodamas jėgų. Pirmus tris mėnesius jis gavo pusę dolerio atlyginimą per dieną (tuo metu vienas gramas aukso kainavo 1-1,5 dolerio). Rockefeller nuosavą verslą predėjo būdamas dvidešimties. Jis prekiavo kviečiais. Po kelerių metų įkūrė naftos perdirbimo kompaniją „Standart Oil Company“. Ši bendrovė išsiskyrė iš kitų tuom, kad patys gamino statines kuro laikymui, patys sandėliavo ir transportavo produkciją. Per savo gyvenimą jis įkūrė ir daugiau įmonių, tačiau niekada nepatyrė didesnių nuostolių. 10 proc. savo uždirbto pelno Rockefeller aukojo labdarai. Jis nerūkė ir nevartojo alkoholio. Rėmė mokslą ir tyrimus. John Rockefeller pažadėjo apdovanoti daktarą, kuris išgydys jo žvynelinę, tiek kg aukso, kiek pats daktaras svers. Tačiau niekas tinkamo gydymo taip ir neišrado. Rockefeller mirė nesulaukęs 98 metų nuo arteriosklerozės.

 

Henry Ford (gimė 1863 m. liepos 30 d. mirė 1947 m. balandžio 7 d.) – pramonininkas, automobilių gamyklos savininkas. Jo įkurta Ford Motor Company gyvuoja iki šiol.

Jis pirmasis pritaikė konvejerį masinei įperkamų automobilių gamybai, realizuodamas savo motto „automobilis visiems“. Nors konvejeris buvo sukurtas dar iki jo, tačiau jo paleista linija buvo pirmoji komerciškai sėkminga. Šis pasiekimas ne tik įvykdė perversmą industrijoje, tačiau taip pat turėjo didelę įtaką moderniai kultūrai.

Henris Fordas gimė nepasiturinčioje airių imigrantų Viljamo ir Merės Fordų šeimoje, turėjusioje fermą Mičigane. Jis buvo vyriausias iš šešių vaikų. Dar būdamas vaikas jis aistringai domėjosi mechanika ir labiau mėgo leist laiką tėvo dirbtuvėse, nei fermos darbuose. 1903 metais Fordas drauge su 11 kitų investuotojų įkūrė Ford Motor Company. Savo naujai sukurta mašina jis įveikė mylią (~1,609 km) per 39,4 sekundės, tuo pagerindamas greičio žemėje rekordą. Šio pasiekimo dėka Fordas pritraukė visuomenės dėmesio. 1908 metais buvo pagamintas Ford Model T automobilis, tapęs vienu sėkmingiausių istorijoje. 1918 metais pusė automobilių JAV buvo Model T, o jo gamybai trukus iki 1927 metų, jų jau buvo pagaminta 15 milijonų. 1945 metais Henrio Fordo senatvė tapo žymi, ir jis buvo išstumtas iš kompanijos valdymo.

 

Benjamin Franklin (1706 sausio 17 d. – 1790 balandžio 17 d.).  Žymus JAV valstybės veikėjas, politikas, publicistas, verslininkas, mokslininkas ir išradėjas. Benjamin mokėsi iki vienuolikos metų ir vėliau pradėjo dirbti tėvo žvakių ir muilo parduotuvėlėje. Tačiau vaikas nekentė šio darbo dėl specifinio gamybos metu išsiskiriančio kvapo. Netrukus Benjamin perėjo dirbti pas brolį į laikraščių spaustuvę. Tuo pačiu metu jis daug skaitė, pradėjo rašyti straipsnius. Būdamas septyniolikos Franklin paliko namus ir iškeliavo gyventi į Filadelfijos miestą. 1751 m. Franklin buvo išrinktas į Pensilvanijos Asamblėją. Per didžiąją krizę Franklin buvo vienas aktyviausių veikėjų ir jo iniciatyva buvo pasirašyta 1776-ųjų metų Nepriklausomybės deklaracija, kurioje pasirašė ir jis pats.

Jis buvo sėkmingas išradėjas, tačiau savo darbų nepatentavo, nes norėjo, kad visuomenė galėtų laisvai naudotis jo atradimais. Benjamin Franklin daugiausia tyrinėjo elektros ir šviesos reiškinius, išrado iki šiandienos plačiai naudojamą įrengimą – žaibolaidį.

Šiais laikais mums jis asocijuojasi su 100 JAV dolerių banknotu.

 

Christopher Reeve (1952 rugsėjo 25 d. – 2004 m. spalio 10 d.) – JAV aktorius, prodiuseris, režisierius ir rašytojas. Jis buvo kilęs iš gana pasiturinčios šeimos. Tėvas Franklin buvo mokytojas, rašytojas, poetas ir mokslininkas. Christopher mama Barbara buvo žurnalistė. Labiausiai Reeve išpopuliarėjo vaidindamas seriale „Superman“, kuris visame pasaulyje uždirbo 300.218.000 JAV dolerių. Christopher Reeve jau vaikystėje sirgo astma bei įvairiomis alergijomis. Vėliau jam ramybės nedavė infekcinė mononukleozė, maliarija, žvynelinė. Nuo kūne buvusios žaizdos jis pasigavo kraujo užkrėtimą, kitos ligos tuomet dar labiau suaktyvėjo. 1995 m. Reeve nukrito nuo arklio ir susilaužė 2 stuburo slankstelius, tuomet jo kūną paralyžiavo. 2004 – aisiais, sulaukęs 52 metų amžiaus jis mirė nuo širdies nepakankamumo. Po jo mirties žmona Dana Reeve įkūrė Christoper Reeve Fondą. Po dviejų metų, 2006 – aisiais, žmona mirė nuo plaučių vėžio, sulaukusi viso labo 44 metų.

 

Jason Donovan – Jason Sean Donovan (gimęs 1968m. birželio 1d. Melburne) yra Australijos aktorius ir dainininkas. Jo debiutinis albumas „Ten Good Reasons“ pelnė didžiulį pasisekimą Jungtinėje Karalystėje. Buvo parduota virš 1,5 milijonų jo kopijų. Iš viso Jungtinėje Karalystėje Jason Donovan pavyko parduoti virš 3 milijonų įrašų kopijų. 4 jo dainos šioje šalyje užėmė pirmąsias vietas topų viršūnėse, viena iš dainų yra „Especially for You“, kurią jis sudainavo 1988 metais kartu su Kylie Minogue. Aktorystės karjerą Jason Donovan pradėjo būdamas vienuolikos metų Australijos seriale „Skyways“, o už jo, kaip aktoriaus, populiarumą jisai tūrėtų būti dėkingas serialui „Neighbours“ („Kaimynai“).

 

Art Garfunkel – Arthur Ira Garfunkel gimė 1941 lapkričio 5d. New York mieste. Šis amerikiečių dainininkas, dainų autorius bei aktorius labiausiai išgarsėjo dainuodamas duetu, grupėje Simon and Garfunkel. Jis dar mokydamasis Columbijos universitete draugams rekomendavo maudytis druskingame vandenyje, nes, jo žiniomis, tai labai sveika odai. Vėliau prisipažino sergantis žvyneline.

 

Mark Gastineau – Marcus Dell Gastineau (gimęs 1956 lapkričio 20d.) žaidė amerikietišką futbolą gynėjo pozicijoje New York Jets komandoje nuo 1979 iki 1988 metų. Jis buvo vienas greičiausių to laikmečio žaidėjų. 1984 m. jis pasiekė perėmimų rekordą lygoje vieno sezono metu. Šis rekordas laikėsi 17 metų. Kartą jis pasakė, kad jo tamsus kūno įdegis anaitol nėra vien jo tuštybė. Deginimasis saulėje jam padėdavo kovoti su įgimta žvyneline.

 

CariDee English (gimė 1985 gegužės 22d. Šiaurės Dakotoje, JAV). Jos protėviai yra kilę iš Norvegijos. Būdama penkiolikos metų ji susirgo žvyneline, tačiau ir toliau tikėjo, kad jos svajonė tapti modeliu išsipildys. Svajonė išsipildė, o kol kas didžiausi jos pasiekimai karjeroje buvo: 100.000 dolerių kontraktas su CoverGirl Cosmetics, modelio sutartis su Elite Models, 6 psl. vedamasis straipsnis madų žurnale bei viršelio nuotrauka žurnale „Seventeen“.

CariDee daktaras kas savaitę jai leidžia „Raptiva“ vaistus, kurie yra efektyvūs, tačiau pilnai neišgydo žvynelinės. CariDee tapo National Psoriasis Foundation („Tarptautinis žvynelinės fondas“) delegate, tokiu būdu skleisdama žinią apie žvynelinės ligą ir skatindama kitus kovoti su šia liga. Kaip ji prisipažino: „pasijaučiau prakeikta, kuomet sužinojau, jog sergu žvyneline“. Ji pauglystėje patyrė patyčias ir buvo sutrikusi. Šiandien jos prakeikimas tapo motyvu veikti. „Žvynelinės įsisąmoninimas yra labai svarbus man. Noriu, kad kiti sergantieji žinotų, jog jie nėra vieni. Noriu paskatinti juos įgyvendinti savo svajones“ sakė ji.

 

Tom Waits – Thomas Alan Waits (gimė 1949 gruodžio 7d.) yra JAV dainininkas bei dainų autorius, kompozitorius ir aktorius. Waits turi savitą balsą, kurį vienas kandus kritikas apibūdino taip: „atrodytų, kad jo balsas ilgą laiką mirko burbono statinėje, vėliau kelis mėnesius praleido pilname kambaryje dūmų, o iš ten ištrūkus, kažkas netyčia pervažiavo jam gerklę“.

Waits taip pat dirbo meninių filmų kompozitoriumi, bei atliko antraeilius vaidmenis keliuose gerai įvertintuose filmuose. Jis buvo nominuotas Academy Award už soundtracką „One from the Heart“, po kurio prasidėjo jo ilgas bendradarbiavimas su Coppola.

 

Josef Stalin – Иосиф Виссарионович Сталин (gimė 1879m. gruodžio 21d. Gruzijoje – mirė 1953 m. kovo 5 d. Maskvoje). Tarybų Sąjungos politinis veikėjas. Nuo 1922 m. balandžio 3 d. buvo komunistų partijos lyderis, nuo 1927 m. iki mirties faktiškai buvo vienvaldis diktatorius. Jo valdymo metu Rusija Antrąjame pasauliniame kare įveikė Vokietijos armiją. Tačiau Stalinas pasižymėjo ir kaip žiaurus bei aplinkiniais nepasitikintis žmogus. Jo beatodairiškas tikslo siekimas žmonijai atnešė daug skausmo. Stalino tikri ir tariami politiniai priešininkai buvo masiškai žudomi, o milijonai Tarybų Sąjungos piliečių ištremti į GULAG‘o koncentracijos stovyklas. Per Stalino vykdytą prievartinę kolektyvizaciją milijonai žmonių mirė badu (ypatingai daug Ukrainoje ir Pavolgyje, Tambovo srityje).

 

Vladimir Vladimirovich Nabokov - Влади́мир Влади́мирович Набо́ков (gimė 1899 m. balandžio 22 d. – Sankt Peterburgas – mirė 1977 m. liepos 2 d. Montrė) – daugiakalbis Amerikos rusų rašytojas, rašęs daugiausia romanus. Žymiausiu V. Nabokov romanu yra laikoma „Lolita“. Vaikystę Nabokov praleido šeimos vasarnamyje šalia Sankt Peterburgo. 1919 m. šeima emigravo į Angliją ir Nabokov dvejus metus Kembridže studijavo rusų ir prancūzų literatūrą. Vėliau persikėlė į Berlyną. 1937m. Nabokov kartu su žmona persikėlė į Paryžių, o dar po trijų metų su šeima persikėlė į Niujorką. Po Septintojo dešimtmečio pradžioje Nabokov atrado ramybę Montro miestelyje, prie Ženevos ežero, kur tapo laisvu rašytoju. Šieme mieste Nabokov mirė palikdamas pasauliui 19 romanų ir apysakų rusų bei anglų kalbomis.

Nabokov visą savo gyvenimą neprasitarė, kad serga žvyneline. Tik artimieji žinojo apie tai. Nabokov vienu metu galvojo apie savižudybę, tačiau nusprendė gyventi dėl savo žmonos.

 

Robert Bruce – Rober I, Škotijos Karalius (1274 liepos 11 d. – 1329 birželio 7 d.). Nėra tikslių duomenų, kokia liga jisai sirgo, bet manoma, kad tai galėjo būti: raupsai, sifelis, žvynelinė, motorinis neuronas ir pan.

 

 

Kokie žinomi žvynelinės gydymo būdai?

Tradicinėjė medicinoje žvynelinė yra gydoma vietiškai arba sistemiškai. Gydytojai skiria antihistamininius, sunkesniais atvejais hormoninius preparatus, vitaminus, adaptogenus. Taip pat veiksmingai yra taikomi dezintoksikacijos metodai, ypač ligos paaštrėjimo laikotarpiu. Sėkmingai yra taikoma nespecifinė imunoterapija, kai į raumeninį sluoksnį ar po oda sergančiajam žvyneline yra įleidžiama savo kraujo.

Vietiniam gydymui naudojami įvairūs kremai, tepalai, kurie veikia baktericidiškai, turi uždegimą slopinamų gydomųjų sąvybių. Jie taip pat mažina niežulį. Žvynelinės gydymui yra labai svarbi fizioterapija – natūralių ir dirbtinių fizinių veiksnių naudojimas gydyme. Taip pat efektyvus gydymas magnetiniu lauku. Geri rezultatai gaunami ozokerito, parafino, Negyvosios jūros purvo pagalba. Jie naudojami ir kaip profilaktinė priemonė.

Alternatyvioji medicina taip pat siūlo keletą gydymo būdų.

Hipnozė. Hipnozė ir įtaiga, kaip proriazės gydymo būdai, buvo žinomi nuo senų senovės. Jau Egipte prieš tūkstančius metų žyniai žvynelinę gydė monotonišku dainavimu. Jis sukeldavo būseną, panašią į transą. Tokioje būsenoje sąmonė užleidžia vietą pasąmonei. Hipnozė organizmui padeda surasti būdą, kaip kovoti su liga, stresu, per pasąmonę yra gydoma oda.

Afirmacijos - tai trumpų, pozityvių teiginių kartojimas esant visiškos ramybės būsenoje. Afirmacijos kartojamos kasdien daugelį kartų. Jų tikslas - įtvirtinti pasąmonėje nuolat kartojamus teiginius, kurie vėliau realizuojasi praktikoje. Aiškiai ir tiksliai suformuluoti teiginiai paprastai veiksmingesni negu abstrakčios ir neaiškios tezės. Žmogaus pasąmonė nepriima neiginių. Teiginiai su žodžiais "ne, joks", priešdeliais "ne" gali sąlygoti priešingą rezultatą. Afirmacijos formuluojamos teigiama forma ir esamuoju laiku (aš pasitikiu, aš galiu, moku, pasiekiu). Afirmacijas galima: kartoti mintyse, tarti balsu, rašyti, klausytis įrašų (audio, video), giedoti. Manoma, kad efektyviausios yra rašomosios ir giedamosios afirmacijų formos. Afirmacijos yra neatsiejama religijos dalis. Teiginių pvz.: "aš esu ramus", "mano oda graži, švelni ir lygi", "aš sveikstu ir pamirštu, kad sirgau".

Juoko terapija. Juokas padeda numalšinti stresą, skausmą, stiprinti imunitetą. Juokiantis išsiskiria endorfinai - natūralūs nuskausminamieji ir euforijos būseną sukeliantys hormonai. Endorfinai veikia panašiai kaip morfijus, bet neturi neigiamo poveikio. Juokiantis iš plaučių iškvepiamas užsistovėjęs oras, organizmas prisotinamas deguonies. Nobelio medicinos premijos laureatas vokietis Otto Warburgas yra sakęs: "Jeigu ląstelės gauna pakankamai deguonies, vėžiu susirgti neįmanoma". Medicinos istorijoje žinoma daug atvejų, kuomet juoko pagalba buvo išgydytos įvairios nepagydomos ligos.

Aromaterapija – tai vienas iš būdų, kai yra naudojami eteriniai aliejai, aliejaus suspensijos, kurios veikia bakterijas, virusus, nuraminamai slopina niežulį. Per aromaterapiją ligonio organizme atsiranda fitoncidų, kurie normalizuoja kai kurių organų funkcijas, mažina nerimo jausmą, atpalaiduoja. Visa tai padeda greičiau sugyti odai ir ilgesnį laiką ligonio nebekankina žvynelinės simptomai. Aromaterapija netinka tiems žmonėms, kurie negali pakęsti kai kurių kvapų.

Hidroterapija (gydymas vandeniu) yra labai svarbi gydant žvynelinę. Efektyvios vonios su įvairių vaistinių augalų nuovirais, antpilais, taip pat ir druskos vonios.

Maudymasis saunoje ar pirtyje pagerina sergančiojo būklę. Labai patariama išsiperti beržinėmis, ąžuolinėmis ar liepos vantomis, į kurias įrišta mėtų.

Fitoterapija (gydymas žolelėmis). Gydydamasis žolelėmis ligonis tampa žvalesnis, su jomis gauna ir įvairių mikroelementų. Smarkiai paūmėjusi žvynelinė gydoma žolelėmis, kurios veikia panašiai kaip kortikosteroidai.

Psichoterapija. Tiems sergantiesiems žvyneline, kurie lankosi pas psichologą ir moka atsipalaiduoti, tris kartus rečiau paaštrėja psoriazė. Gydant žvynelinę atsipalaidavimo ir autogeninės treniruotės pagalba galima pasiekti labai gerų rezultatų. Daugiau informacijos apie autogeninę treniruotę rasite: http://lt.wikipedia.org/wiki/Autogenin%C4%97_treniruot%C4%97

Homeopatija. Galima pabandyti gydytis ir homeopatiniais preparatais, bet, kaip yra pastebėję specialistai, jie nelabai padeda.

Akupunktūra. Masažuojant tam tikrus biologiškai aktyvius taškus žvynelinės išgydyti negalima, tačiau sergančiojo savijauta akivaizdžiai pagerėja. Gydantis šiuo metodu adatos yra įvedamos į tam tikrus biologiškai aktyvius taškus. Šis metodas yra efektyvus ir duoda gerų rezultatų net kai žvynelinė yra smarkiai pažeidusi organizmą.

 

Natūralus žvynelinės gydymas

Gydomieji antpilai

* Paprastosios jonažolės antpilas: 3 šaukštus susmulkintos jonažolės užpilkite 1 stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 2 valandas prisitraukti, po to nukoškite. Gerkite po 2 šaukštus 3 kartus per dieną. Šiuo antpilu tinka gydyti ir egzemą bei pūlinius.

* Dilgėlių antpilas: 50–60 g dilgėlių lapų ir žiedų užpilkite 1 litru verdančio vandens, uždenkite ir palikite nusistovėti. Šį antpilą išgerkite per dieną.

Įtrinkite, vilgykite, plaukite, tepkite

* Ąžuolo žievės nuoviras: šaukštelį susmulkintos ąžuolo žievės užpilkite 1 stikline vandens ir palikite 6 valandas prisitraukti, po to užvirkite, nukoškite. Kas vakarą suvilgykite pažeistas odos vietas.

* Gydomas odos vietas kasdien kelis kartus įtrinkite sezamų aliejumi.

* Psoriazės pažeistas vietas patariama tepti didžiosios ugniažolės sultimis.

* Gydomąsias vietas plaukite arba darykite kompresus mėlynių uogų nuoviru.

* Ligos pažeistas vietas tepkite 10-30 proc. beržų deguto tepalu. 

* Jei žvynelinė pažeidė galvos odą, patariama galvos odą prieš plaukų trinkimą įtrinti išrūgomis arba siauralapio gysločio tinktūra.

Padeda gydomosios vonios

* Labai efektingai gydo žvynelinę maudymasis Negyvojoje jūroje, kurioje daug druskos. Taip pat galima gydytis namuose, vonioje su Negyvosios jūros druska.

* Susirgus ūmia žvyneline, kasdien maudykitės šieno gėlių vonioje.

* Į gydomąsias vonias patariama įpilti paprastosios kraujažolės nuoviro.

* Vaistinio putoklio vonios: susmulkinkite vaistinį putoklį, užpilkite vandeniu, palikite nusistovėti 1 valandą, po to pavirinkite 10 minučių ant silpnos ugnies ir nukoškite. Nuovirą supilkite į 36–37 laipsnių vandens temperatūros vonią. Maudykitės prieš miegą kasdien 2 savaites.

 

 

 

Interneto patarimai

(kalba nekoreguota)

- Noriu ir as pasidalinti savo RA patirtimi. Turiu sia liga jau beveik 13 metu, truputi maziau negu puse gyvenimo. Ir galiu pasakyti tiktiek, kad stebuklingu vaistu, zoleliu ar pan. nera. Patikekit gydytoju tikrai daug aplankiau tiek Kaune, tiek Vilniuje, buvau Rygoj Homeopatijos institute, ivairus zolininkai, masazistai ir pan cia Lietuvoj, bet...
Pati ligos pradzia buvo pakankamai umi, bet stipriais vaistais, sanatorijomis pavyko liga uzmigdyti mazdaug 3 metams. Nestuma atlaikiau pavydetinai (nei man ka skaudejo, nei persileidimai grese, o ir apskritai tai pats geriausias kada man buves laikas), bet po gimdymo palaipsniui viskas atsinaujino. Ir deja jau liga neatsitrauke. Aisku nera taip baisu - su vaistais gyventi galima ir netgi pakankamai aktyviai, bet prognozes nekokios. Ypac artyn senatves (nors ji gana toli). Pavyzdziui, gyvybes draudime galima pasirinkti, kad jeigu tapsi nedarbingas, tai draudimas mokes pensija, tai man sito punkto nedave....
Del maisto papildu, tai kiek teko su medikais bendrauti, beveik vieninga nuomone - RA atveju - bereikalingas pinigu kisimas.
Biologine terapija - labai jau baisus pasaliniai reiskiniai - kol kas taip blogai nesijauciu.
O siaip tai geriausiai jauciuosi, kai mano nervai ramus, siek tiek pasimankstinu ir neprarandu gyvenimo dziaugsmo.
Stiprybes visoms su tuo susidurusioms.

- Laba diena,
mano vyras turi šią bėdą.
Nereklamuoju nieko,tik gal kuri turit ir naudojat www.drhoenle.de firmos dermalight 80?
Mes rudenį pirkom,tokis kaip plaukų šepetys,vedžioji po kūną kur pažeistos vietos.Bet jei nuolat jį naudoji turi kas 5 metai tikrintis nuo vėžio. Na ir pasidėjom į šoną,kažkaip.
Kai naudojosi visai neblogas rezultatas,bet vis tas bet...

- Jokių žalingų įpročių tai taip, bet visą kitą kaip pas normalius žmones, nes nu kaip tų rūpesčių, stresų išvengsi... Matyt taip jau skirta, kad yra liga, bet ji snaudžia.

- Na, aš truputi skaičiau apie paprastą dilgėlę, tai jau keli metai geriu dilgėlių arbatą, nes joje gausu mineralų ir dar kažkokių medžiagų, dar pamaišau dirvinės našlaitės, nes ji varo šlakus iš organizmo. Kursas mėnuo tokios arbatos, ir ne tik pso, bet ir visam organizmui gerai. Dilgėles ir našlaites renku pati, tiek vienų tiek kitų kai jos žydi, kadangi kaime gyvenam, tai čia jų begalės. Tačiau jų yra pirkti vaistinėse ir jie yra labai nebrangūs, maždaug apie 5 lt. Arbatos per dieną reikia išgerti ne mažiau 1 litro. Tai pasidarau ryte ir gurkšnoju per dieną. Santykis - šaukštas džiovintų dilgėlių (jei žalios tai šakelė) ir šaukštelis našlaitėlių. Iš pradžių, kol pripranti skonis būna nemalonus, tarsi kokią geležį čiulptum, paskui pripranti. Taip mėnesį, galima ilgiau, po to pertraukėlę kelių savaičių ir vėl. Kai pripratau, tai labai viskas naturaliai gaunas, tarsi jaučiu, kada vėl reikia pradėt gert. Gal čia mono įsitikinimas, bet visam organizmui gerai, jaučiuosi energingesnė, oda pasidaro skaisti (nes šlakai valosi), rėmuo mažiau ėda skrandį. Na nežinau, pabandykit mergaitės ir Jūs, jei kantrybės turit. Jokiu būdu ne darželio našlaitė, ji vadinasi "dirvinė našlaitė", liaudiškai "laukinė našlaitė" tokiais smulkiais žiedukais.

- Ar maudotes negyvosios juros vandenelyje? mano vyrui labai padeda, nors pas ji galvos zvinelyne.

-  As vakar nusprendziau uzkurti pirti savo galvos pso kaip sakant tai istepiau visa galvos oda alyvuogiu aliejumi - tai palengvejo is karto niezulys nurimo bet tai irgi jauciu trumpalaikis efektas, bet vis sis tas.

- Prieš porą mėnesių kažkokiuose Delfi komentaruose perskaičiau, kad žvynelinę galima gydyti kamparo spiritu. Šia liga serga mano suaugęs sūnus jau šešerius metus. Pamaniau, kad gydymas pigus, nesudėtingas, kodėl nepabandžius. Rezultatas pasimatė antrą mėnesį. Labai padėjo alkūnėms, beveik neliko žvynų, taip pat nagai pagražėjo - buvo deformuoti. Rezultatai turėjo būti anksčiau - po mėnesio, nes reikėjo tepti du, tris kartus per dieną, mes tepdavome vieną kartą -vakare, o savaitgaliais ir nė karto. Principas toks. Suvilgyti žvynus spiritu. Ant dėmių (žvynų) pilti kamparo spiritą ir laukti kol nudžius, vėl suvilgyti porą kartų. Gal būt galima uždėti pavilgus (suvilgytą spiritu vatą ar marlę), bet aš to nedariau.
Po visko patepdavau cinko tepalu arba kamparo aliejumi, bet ne būtinai. Pabandykit. Rezultatas stebina.

- Grįžo MB iš Rusijos ir parvežė visai ne Kartalino, kurio prašiau, bet kitokio kremo, kuris taip ir vadinasi "Super Psori-kremas" kainavo 6lt. Na aš vakar plonai tuos savo snaudžiančius spuogelius patepiau, tai šiandien taip gražiai žvynukai atšoko, tai sakau dabar jiems bus šakės.
Ant pakuotės beržo nuotrauka, kvapas dervos, spalva irgi š...o. Jei ką domins, instrukciją paversiu.

- Geras dalykas tas super psori krem man nupirko tokį Gariunuose mokėjo 10 lt sudėtis fantastiska deja daugiau jo neberandu pirkti jei turite galimybes pabandykite.

- Aš tai vis dar liaupsinu MG217  pasaka, baigiam nugyt.

-  Moliugu seklu aliejaus (ji rekomenduoja gerti).

- O as juokiausi juokiausi is demes kirksnyje, ir isvijau ja is ten.

- Vaikai gauna daug teigiamu emociju o tai pirmas vaistas nuo pso nenusiminkit mazyliu mamos pasirodo buna ir stebuklu.

- Zmones vaziuoja gydytis i Azerbaidzana,ten yra specialios gydyklos su sviezia nafta,as pati sia arba kita vasara ten vaziuosiu ...

- Aš buvau Azerbaidžane porą kartų, pusmetį būna ramu, o po to vėl tas pats.
Procedūros su nafta, akupunktūra ir saulė puikiai veikia, bet nelabai neilgam, bent jau man.

- Pagrindinis tikslas neprovokuoti pso, nesinervinti, daug miegoti, nevartoti alkoholio geriausiai nestresuoti o gyventi kaip ir gyvenote.

- Patepu su saltalankiu aliejumi.

- Labukas,
šie vaistai vadinasi „Remicade“, o kainuoja jie 100mg apie 2500Lt.
Man juos lašino pusę metų. Tada jaučiausi puikiai. Bet nustojus juos vartoti, skausmai atsinaujina su kaupu. Jų šalutinis poveikis mano nuomone tik tyrimo stadijoje, o kas ištirta nelabai vilioja...

- Kepimo soda + klevo sipupas + 5 min. virimo. Padeda gydyti ausų pleiskanojimą.

 

Kokie išrasti efektyvūs ir saugūs vaistai?

Kompanija Johnson&Johnson 2009 metais pristatė injekcinius vaistus „Stelara“. Šis vaistas dar nėra gavęs leidimų prekybai visame pasaulyje, tačiau Didžioji Britanija ir Kanada yra pirmosios šalys galėsiančios masiškai išbandyti vaisto efektyvumą. Deja, kol kas mūsų nelabai džiugina šių vaistų kaina. Per metus vieno žmogaus gydymas „Stelara“ vaistais kainuoja apie 16.000 USD. Kas išmano kainodarą ir prekės gyvavimo ciklą – sutiks su manimi, kad bėgant laikui vaisto kaina mažės. Kol kas tik sunkiausias žvynelinės formas turintys asmenys gali tikėtis Vyriausybės pagalbos subsidijuojant vaistų įsigyjimą.

Gydymas šiais vaistais yra brangus, bet nėra sudėtingas. 5 injekcijos per metus, tai viskas, ką pacientui teks iškęsti. „Stelara“ veikia 2 pagrindinius proteinus, kurie labiausiai įtakoja žmogaus imuninę sistemą: Interleukin 12 ir Interleukin 23.

Būtina pažymėti, kad šis vaistas nėra efektyvus visiems sergantiesiams žvyneline arba jo efektyvumas gali sumažėti bevartojant „Stelara“.

 

Kokie atlikti žvynelinės tyrimai?

2009 m. birželio mėn. leidinyje „Archives of Dermatology“ rašoma, kad žvynelinė yra artimai susijusi su kita liga – arterioskleroze. Arterosklerozė – chroninis susirgimas, pažeidžiantis arterijas. Tuomet ant jų nusėda kraujo riebalai, sienelės sustorėja, deformuojasi, užsikemša. Jeigu užsikemša galvos kraujagyslės, gali ištikti insultas, o jei širdies – infarktas. Kiti aterosklerozės rizikos faktoriai: medžiagų apykaitos sutrikimai, hipertonija, antsvoris, rūkymas, stresai, netaisyklingas maitinimasis. Remiantis tyrimu, žmonės sergantys žvyneline yra labiau linkę į sisteminius uždegimus, kuriuos dažniausiai įtakoja imuninės sistemos sutrikimai. Tyrimas buvo atliekamas su 3.236 pacientais sergančiais žvyneline ir su 2.500 asmenų nesergančių šia liga.

 

Švedų ir britų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad negydoma arba neteisingai gydoma žvynelinė padidina miokardo infarkto riziką.

 

2011 metais medicinos Nobelio premija atiteko amerikiečiui Bruce Beutleriui, prancūzui Julesui Hoffmannui ir kanadiečiui Ralphui Steinmanui, pranešė Nobelio premijos komitetas Stokholme. Šiems mokslininkams premija įteikta už atradimus tiriant žmogaus imuninės sistemos paslaptis, kurių įminimas atvėrė naujus kelius kovojant su sunkiai išgydomomis ligomis, tokiomis kaip vėžys.

Žmogaus ir kitų gyvų būtybių organizmai nuolat atakuojami iš išorės didžiulės parazitų, bakterijų, grybų bei virusų įvairovės. Kiekvieną akimirką su šiomis atakomis kovoja įgimtas organizmo imunitetas, žaibiškai reaguojantis į išpuolius. Tačiau ne visada jam pavyksta įveikti įsibrovėlius, tad kartais prasideda uždegimas – sudėtinga organizmo fiziologinė reakcija į pavojingą išorės poveikį. Tuo metu į kovą stoja antroji sargybos linija – įgyjamas imunitetas, kuris veikia lėčiau, tačiau sugeba prisiminti ligos požymius ir kitą kartą į juos reaguoti daug greičiau ir efektyviau.

Ši dviguba gynybos linija gyvus organizmus apsaugo nuo daugybės susirgimų ir pavojų, tačiau kartais pati sukelia problemas – organizmo imuninė sistema atmeta donorinius organus arba sukelia autoimunines ligas.

Norint išvengti nepageidautino imuninės sistemos poveikio arba kaip tik, paskatinti jį pavojingų ligų akivaizdoje, pirmiausia reikia suvokti imuniteto veikimo principą. Štai čia didžiulį darbą ir nuveikė jau minėti mokslininkai.

Bruce Beutler bei Jules Hoffmann su skirtingomis komandomis tyrinėjo įgimto imuniteto veikimą. Jules Hoffmann savo tyrimuose naudojo vaisines museles drozofilas ir tyrinėjo kaip jos kovoja su infekcijomis. 1996 metais kartu su savo komanda jis pastebėjo, jog mutavus genui Toll muselės nebegalėdavo įveikti infekcijų ir žūdavo. Mokslininkai padarė išvadą, jog šio geno kuriami baltymai yra būtini imuninės sistemos funkcionavimui.

Po dviejų metų, 1998 metais, Bruce Beutler vadovaujama komanda tyrinėjo peles ir nustatė, jog jos taip pat turi labai panašų geną į drozofilų Toll ir jam mutavus nelikdavo pirminės imuninės organizmo reakcijos. Taip dviejų skirtingų mokslininkų komandos įrodė, jog vabzdžių ir pelių organizmuose pirminė imuninė reakcija aktyvuojama tuo pačiu principu. Tolesni kitų mokslininkų tyrimai patvirtino, jog tokiu būdu veikia ir kitų žinduolių įgimtoji imuninė sistema.

Tuo tarpu Ralphas Steinmanas jau 1973-1985 metais atrado ir intensyviai tyrinėjo dendritines imuninės sistemos ląsteles, kurios iš esmės ir lemia įgyjamą imunitetą. Sėkmingų ilgalaikių tyrimų metu mokslininko vadovaujama komanda išsiaiškino, kaip imuninė sistema nusprendžia, į kokius išorinius poveikius reikia reaguoti įgyjamam imunitetui, o kokius ignoruoti.

„Šių metų Nobelio (medicinos premijos) laureatai įvykdė revoliuciją mūsų supratime apie imuninę sistemą, atradę esminius jos aktyvavimo principus“ – pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute.

Šių mokslininkų tyrimų rezultatai atvėrė kelią naujų vaistų sukūrimui, taip pat padėjo gydyti įvairiais su imuninės sistemos sutrikimais susijusias ligas, tokias kaip astma, reumatinis artritas, žvynelinė arba Krono liga.

 

Genetikos mokslininkai aptiko geną STAT3. Tyrimo metu paaiškėjo, kad šis genas yra būtinas normaliam imuniteto vystymuisi. Šis atradimas ateityje gali padėti gydyti tokias ligas kaip imunodeficito virusą ar autoimunines ligas.

Jau iš ankščiau yra žinoma, kad sėkmingam imuniteto funkcionavimui yra būtinas pusiausvyros principas. Imunitetas ginasi nuo patogenų, bet kartu sugeba nežaloti organizmo ląstelių. Sydney Garvan instituto mokslininkai nustatė, kas išlaiko šią būtiną pusiausvyrą.

Jie atrado, kad STAT3 geno mutacijos atima iš organizmo gebėjimą išskirti interleukiną-21 (IL-21), kuris yra būtinas TFH ląstelių vystymuisi. TFH ląstelės leidžia B ląstelėms gaminti ilgalaikio veiksmingumo antikūnius. Būtent šie antikūniai kovoja su organizmą puolančiomis infekcijomis. Vadinamosios atminties B ląstelės, susiformuojančios šio proceso metu, suteikia galimybę ir ateityje pažinti tuos pačius priešus.

 

2013 metų pabaigoje Stanfordo-Burnhamo medicininių tyrimų instituto mokslininkų komanda atrado, kaip išsibalansuoja imuninė sistema ir susiformuoja ligos.

T limfocitai, arba T ląstelės – kraujo ląstelės, priklausančios leukocitų agranulocitų grupei. T limfocitai organizme lemia ląstelinį imunitetą t. y. naikina užkrėstas ir vėžines ląsteles, taip pat svarbūs reguliuojant imunitetą.

Tačiau kartu pernelyg aktyvi jų veikla sukelia autoimunines ligas – imamos naikinti sveikos organizmo ląstelės. Viena iš tokių ligų – žvynelinė, dar vadinama T limfocitų sukelta dermatoze, išoriškai matoma kaip odos bėrimai, apaugimas „žvyneliais“. Kol kas mokslui nežinomi genai, lemiantys žvynelinės paveldėjimą ir antigeno, sukeliančio T limfocitų aktyvaciją, prigimtis. Išgijimą garantuojančio gydymo kol kas irgi nėra, o dabartiniai pacientai gydomi įvairiais metodais, nukreiptais prieš T limfocitus.

Naudojant žmogaus ląstelių ir pelių ląstelių psoriazės modelio derinį, tyrėjų komanda, vadovaujama profesoriaus Carl'o Ware'aus, atrado BTLA: taip sutrumpintai vadinamą B ir T limfocitų slopinimo reiškinį ( angl. B and T lymphocyte attenuator ). Šis biocheminių reakcijų reiškinys, kurį mokslininkams pavyko išsiaiškinti - svarbiausias veiksnys mažinantis uždegimines reakcijas, ypač tas, kurios vyksta odoje.

"Mūsų tyrimas rodo, jog BTLA išraiška T-limfocituose "išjungia" jų gebėjimą reaguoti į imuninius dirgiklius", - sakė prof. Ware'as.

"T- limfocitai yra pirmoji gynybos linija nuo ligos sukėlėjų. Jei ji išjungta, tai gali lemti nepageidaujamus uždegimus bei audinių pažeidimus. Kad būtų veiksminga prieš ligų sukėlėjus, tačiau kartu ir išvengtų žalos nuo pačio organizmo gynybos, imuninė sistema turi išlaikyti pusiausvyrą. Iš esmės, BTLA padeda kontroliuoti uždegimines reakcijas, mažindama jų veiklą ir aktyvių T-limfocitų skaičių", - sako prof. Ware'as.

Tyrimų rezultatai gali padėti mokslininkams kuriant naujus gydymo nuo uždegiminių ligų, tokių kaip psoriazė, Krono liga ar artritas, vaistus, kurie skatintų homeostazę, kas padėtų kontroliuoti ligą.

 

Placenta – daug baltymų turintis organas – jaunystės eliksyras. Mat šiame baltyme gausu hormonų, tarp jų – estrogenų, suaktyvinančių medžiagų apykaitą. Dabar Lietuvoje placentos, kurių nepasiima gimdyvės, laikomos šaldytuvuose, tačiau vėliau utilizuojamos.
Ypatinga ne tik placenta – ypatinga ir virkštelė, tiksliau, jos kraujas. ,,Virkštelės kraujyje gausu jaunų kamieninių ląstelių. Jos ypatingos tuo, kad gali transformuotis į bet kokį organizmo audinį. Vyksta eksperimentai iš kamieninių ląstelių auginant odos, kasos, smegenų, inkstų, širdies, kitų organų audinius.
Tikimasi, kad pasaulio laboratorijose bus rasti metodai kamieninėmis ląstelėmis gydyti diabetą, išsėtinę sklerozę, infarktą, cerebrinį paralyžių, stuburo smegenų pažeidimus, artritą, žvynelinę, kraujo vėžį, Alzheimerio, Parkinsono ligas. Lietuvoje taip pat yra tokia laboratorija.

Vilniuje veikia vienintelis Baltijos šalyse licenzijuotas kamieninių ląstelių bankas. Tėvai gali jam patikėti saugoti savo kūdikio virkštelės kraujo kamienines ląsteles, vildamiesi, kad jos ateityje labai pagelbės susirgus jų savininkui – žmogui, kurio tos kamieninės ląstelės yra, arba jo artimajam. 
Virkštelės kraujas surenkamas gimdymo metu – kai ji perkerpama. Šis kraujas tuoj pat vežamas į laboratoriją Vilniuje. Čia išskiriamos kamieninės ląstelės. Tada ištiriamos ir užšaldomos iki -196˚C temperatūros, saugomos skystojo azoto talpyk­lose – kad nevyktų biocheminės reakcijos. Taip ląstelės gali būti saugomos per 70 metų.

 

Ką sergančiajam žvyneline reikėtų žinoti apie gydymą?

Kaip ir ligos atsiradimo priežastys, taip ir jos gydymas yra individualus. Visi mes, sergantys žvyneline, žinome, kad norėdami pasiekti savo ligos remisiją, privalome atsisakyti pačių mėgstamiausių maisto produktų, gėrimų ir pomėgių. Deja, tai dar ne viskas, mes turime pakeisti ir savo gyvenimo būdą. Visi šie gyvenimo pokyčiai mums yra reikalingi, nes pas mus yra susiformavę neteisingi pomėgiai. Mūsų organizmas yra netekęs pusiausvyros mityboje, mąstyme, įpročiuse ir t.t. Privalome pasakyti sau: brangusis (-ioji), tavo pasaulio suvokime yra įvelta klaida. Tavo kūnas apie tai byloja. Išmok gyventi teisingai ir perduok šią išmintį savo palikuonims.

Bandydami gydyti savo kūną vaistais galime laikinai pašalinti ligos simptomus, bet nepanaikinsime priežasties. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad visi vaistai turi šalutinį poveikį, o nuolatos vartojant vaistus kūnas prie jų pripranta, be to patiria didžiules apkrovas. Aš nenusistatęs prieš vaistus, kuomet jie naudojami prasmingai. Žvynelinės atvejis ne tas. Tai yra lėtinė, nuolat atsinaujinanti liga. Žmogus besigydantis žvynelinę vaistais pasmerktas juos vartoti visą gyvenimą, o jų sukeliamas šalutinis poveikis dar labiau apsunkina ligos formą. Tokio žmogaus senatvė yra nepavydėtina.

Manau nesuklysiu sakydamas, kad kiekvieno asmens išgyjimas slypi jo viduje. Joks gydytojas taip gerai jūsų nepažins, kaip jūs save pažįstate. Tačiau, kad vyktų pokyčiai jūsų odoje, privalu keisti ir save.

Deja, kol kas anksti kalbėti apie įrodymus, bet tarp sergančiųjų žvyneline sklando viena teorija... Joje kalbama, kad žmogus, išsivalęs savo sielą, gali ne tik pilnai išgydyti žvynelinę sau, bet ir suardyti giminės grandinę, perduodančią ligą iš kartos į kartą. Taip jau yra, kad pasaulyje vyrauja pusiausvyra ir už žmogaus padarytus nusikaltimus kažkas turi atsakyti. Kiekvienam veiksmui yra atoveiksmis. Nepamirškime to.

Apatiniame paveikslėlyje yra užrašyti žmogų įtakojantys veiksniai. Visi šie veiksniai siekia pusiausvyros mūsų gyvenime.

Daktaras psichoterapiautas, psichologas, homeopatas Valerijus Sinelnikovas knygoje „Pamilk ligą savo. Pasąmonės paslaptys“ rašo:

„Negalima ligos varyti, su ja kovoti, ją reikia panaudoti. Jei sergate ar turite kokią kitą problemą, nebarkite ligos ar problemos, nebarkite savęs, negniaužkite ligos vaistais, nekovokite, nes tai kova su pačiu savimi. Supraskit, kad viskas, kas vyksta, tarnauja jūsų vystymuisi, tobulėjimui. Paklauskit pasąmonės, kokiems visatos dėsniams nusikaltot ir pakeiskite savo mąstymą toj srity (kiekvienam žmogui gali būti sava priežastis konkrečiai ligai). Liga ar problema pati išnyks, nes jau bus atlikus savo misiją, jos jau nebereikės.

Jei liga ar problema atsirado, vadinasi, jūsų gyvenime, mintyse yra kažkoks užsistovėjimas. Būtina vystytis, keistis. Naujos mintys, jausmai, emocijos, naujas požiūris į save, kitus žmones, aplinką, įvykius.

Paprašyk ir Dvasia (pasąmonė) padės sukurti tai, nepriklausomai nuo to ar sąmoningai tai suprasi, ar ne.

Žingsniai sveikatos, problemos sprendimo link:

1. Paklausk pasąmonės, kokią žinią ta liga atnešė, t.y., kokioj sferoj reikia keisti mąstymą, emocijas, jausmus, elgesį.

2. Keisk tai. Įvardink, kokių teigiamų tikslų (visada yra teigiami siekiai) neteisingai siekei (pavydėjai, nes siekei būti mylimas, nekentei apsileidusių, nes siekei tvarkos, harmonijos ir pan.) ir pakeisk tų tikslų siekimo būdą teigiamu. Peržiūrėk iš naujo savo gyvenimo įvykius, pamatyk Dievo valią, teigiamas pamokas kiekvienoj, net ir sunkiausioj situacijoj. Tada išnyks nepasitenkinimas, agresija pasaulio atžvilgiu... Tada sugebėsit priimti situaciją, atleisti žmogui, padėkoti už tą pamoką.

3. Suformuluok savo poreikius, norus, troškimus. Būtina formuluoti pozityvius dalykus, be priešdelio „ne“. (Neteisinga sakyti „noriu, kad neskaudėtų“, teisinga: „noriu jausti tik gerus pojūčius, būti sveiku...“) paprašyk Dvasios, kad teigiamų tikslų siektum teigiamais būdais.

 

 

 

Taisyklinga mityba

Kur tik mes besigydysime, kokiais tik gydymo metodais besinaudosime, niekas mums nepadės jei iš savo kasdieninio valgio raciono visiems laikams neišbrauksime šių produktų:

  1. Kavos ir kakavos, bei visų kitų produktų, turinčių savo sudetyje kavos ir kakavos priedų (šokolado, saldainių, tortų, pyragelių ir pan.).
  2. Citrusinių vaisių (citrinų, laimų, apelsinų, mandarinų, greifruktų).

 

Apačioje išvardintų produktų vartojimą reikėtų apriboti iki minimumo:

  1. Konditerijos gaminių, nes juose gausu citrinos rūgšties, tešlos kildinimo medžiagų, vanilės ir kitų cheminių prieskonių, skonio stipriklių, valgomųjų dažų ir kvapiklių.
  2. Konservų ir marinatų, nes jų sudėtyje yra konservantų, acto, citinos rūgšties ir kitų kenksmingų mūsų sveikatai priedų.
  3. Jogurtų ir kitų pieno produktų su padidintu vitaminų kiekiu ir skonio stipriklių. Visi natūralūs pieno produktai gali būti vartojami.
  4. Medaus.
  5. Gazuotų vaisvandenių (Cola, Sprite ir visi kiti limonadai), pirktinių sulčių, įskaitant natūralias sultis parduodamas pakuotėse. Galima vartoti gazuotą/negazuotą mineralinį vandenį.
  6. Sumažinti kiaušinių vartojimą iki 4 vnt. per savaitę bei atkreipti dėmesį į vartojamų produktų kiekį, kurių sudėtyje yra kiaušinių.
  7. Riebios mėsos ir gyvulinės kilmės taukų/riebalų (kiauliena, dešros, išskyrus virtą „daktarišką“dešrą, bet kokie rūkyti mėsos produktai, įskaitant žuvį). Sviestą valgyti galima.
  8. Visų alkoholinių gėrimų, įskaitant alkoholinį/nealkoholinį alų ir vyną.
  9. Vaisių ir daržovių, kurių žievė yra raudonos spalvos ir produktų pagamintų iš šių vaisių ir daržovių (pomidorų padažas, uogienės, džemai ir t.t.). Neapvirtų morkų vartojimą taip pat reikėtų riboti.
  10. Vaistų (galima vartoti tik augalinės kilmės vaistus, tokius kaip Nošpa, Citramonas ir pan.).
  11. Sūdytų, saldintų bei keptų maisto produktų vartojimą reikėtų apriboti maksimaliai.

 

Dž. Pegano virtuvė

„Receptai su kuriais netrukus susipažinsite buvo sukurti šios srities specialistų ir talentingų virėjų, atsižvelgiant į rekomenduojamų vartoti maisto produktų sąrašą bei galimybę šiuos patiekalus pasigaminti savo namuose.

Kai kur galima pastebėti nedidelius „nukrypimus“ nuo originalių receptų. Tai buvo neišvengiama norint išlaikyti nedietinių receptų originalumą, bet kartu norint išgauti siūlomų patiekalų gerą skonį. Visi šie pakitimai yra minimalūs ir nepažeidžia sveiko maitinimosi pagrindų.

Visi šie receptai buvo pritaikyti įprastiems žvynelinės ir egzemos susirgimo atvejams. Jei pas jus yra kažkokių papildomų susirgimų ar alergijų, pvz. diebetas, žemas cukringumo kiekis kraujyje ar širdies nepakankamumas, jus turite atitinkamai pakoreguoti šį meniu. Šiuo atveju netrugdytų gydytojo rekomendacijos.“

Dž. Pegano

 

Kaip naudotis „14 dienų meniu“ patarimais?

Pegano meniu buvo kūriamas atsižvelgiant į sąrašą produktų, kuriuos galima vartoti sergantiems žvyneline ir egzema. Šio meniu esmė buvo parinkti patiekalų sąrašą, kurie atitiktų taisyklingą rūgštingumo-šarmingumo balansą. Geriausias balansas pasiekiamas 70-80% šarminių produktų santikyje su 20-30% rūgštinių produktų. Žinoma tai anaiptol nėra dogma, jei vaikai yra labai aktyvūs arba jūs dirbate sunkų fizinį darbą, medžiagų santykis gali būti kitoks, t.y. galimas didesnis kiekis rūgštinių produktų. Visai nėra būtina išlaikyti šią pusiausvyrą kiekviename iš patiekalų. Svarbu, kad dienos norma atitiktų šias rekomendacijas, stenkites išlaikyti pagankamai didelį šarminių produktų kiekį dienos metu.

Šarminantys produktai yra šviežios daržovės ir vaisiai, šviežios sultys, riešutai, medus, rudas cukrus, džiuvėsiai, jogurtas, liesas pienas, pasukos, nenugriebtas pienas, kefyras, kai kurie sūriai. Iš daržovių sąrašo vertėtų išskirti raudonuosius kopūstus, šparagus ir raugintus kopūstus, jie yra silpnai rūgštiniai produktai. Rūgštinių produktų sąrašas gausesnis – tai mėsa ir jos gaminiai, žuvis, produktai iš baltų miltų, duona, riebūs pieno produktai, vištos kiaušiniai, alkoholis, kava, saldumynai, baltas cukrus. Matome, kad išlaikyti normalią rūgščių ir šarmų pusiausvyrą nėra lengva – dažniausiai valgome tai, kas rūgština organizmą.

Šis 14 dienų meniu paremtas sveikos, subalansuotos ir įvairių medžiagų turinčios mitybos principu. Naudokite šį meniu kaip akstiną naujos mitybos pradžiai jūsų gyvenime, kaip eksperimentą, kaip malonumą pažinant naujoves virtuvėje, kurkite savo meniu naudodamiesi tais pačiais principais, kuriuos pažinsite šiame meniu. Būkite kūrybingi, sveiki ir laimingi. Tai yra lyg žaidimas, žaidimas labai naudingas jūsų žvynelinės būklei. Jeigu jus neturite galimybių paruošti pateikalus pagal šį sudarytą meniu, pasistenkite surasti panašių produktų, kuriais galėtumėte pakeiskite retus produktus. Ši dieta, jeigu ją taip galima pavadinti, susideda iš šių patiekalų, taip pat iš 6-8 stiklinių švaraus vandens (geriausiai šaltinio arba mineralinio) ir žinoma žolelių arbatos. Pasistenkite vandenį ir arbatą gerti tarp valgio.

 

Pagrindiniai meniu principai

Salotų lapus valgyti kiekvieną dieną

Kiekvieną dieną ruošti patiekalus iš leidžiamų vartoti daržovių

Žuvį valgyti 2-3 kartus per savaitę

Ėrieną ruošti 1-2 kartus per savaitę

Vandens išgerti 6-8 stiklines per dieną

Žolelių arbatą vartoti 5 dienas per savaitę

Rafinuotą alyvuogių aliejų vartoti: vaikams po 3 arbatinius šaukštelius per dieną, suaugusiems po 3 valgomuosius šaukštus per dieną (jei nėra problemų su tulžies pūsle)

Grūdines kultūras (tik neapdorotas) vartoti 20-30% viso meniu, jie yra rūgštiniai produktai.

Labai svarbu:

Gerti 6-8 stiklines vandens per dieną, 1 stiklinę 30 min. prieš valgį

Arbata: dylgėlių, dirvinės našlaitės, ramūnėlių ir pan.

Lecitinas (geriau granulėmis): 1 arbatinis šaukštelis 3 kartus per dieną, 5 dienas per savaitę suaugusiems, 1 arbatinis šaukštelis 3 kartus per dieną vaikams.

Lengvi užkandžiai tarp valgių:

Švieži arba džiovinti vaisiai iš leidžiamųjų sąrašo

Šviežios leidžiamos daržovės

Mažai kaloringas jogurtas arba kefyras

5-10 migdolo riešutų per dieną

Ir kiti leidžiami užkandžiai. Visuomet rekomenduojama valgyti salotų lapus.

 

 

Meniu. 1-4 diena

1 DIENA

Pusryčiai

Avyžinė košė su migdolo riešutais (pakeptais orkaitėje) ir/arba truputėliu medaus. Galima paskaninti 2-4 šaukštais pieno

Džiovinti abrikosai arba figos

Žolelių arbata arba stiklinė karšto vandens su citrina

Pietūs

Cukinijos ir vištienos sriuba

Brokoliai kinietiškai

Pupelės, salotų lapai, morkų gabalėliai

2-3 riekės stambiagrūdės duonos

Vanduo arba žolelių arbata

Vakarienė

Kepta lašiša su akurkiniu padažu

Virtos garuose daržovės (šparagai ir morkos) su sėjamaja pipirne ir salotų lapais

Ananasų šerbetas

Vanduo arba žolelių arbata

 

2 DIENA

Pusryčiai

Nešlifuotų ryžių košė arba kviečių dribsniai

Šviežios arba šaldytos mėlynės

Žolelių arbata

Pietūs

Makaronai su petražolėmis ir česnaku

Pakepta cukinija su svogūnų laiškais

Gražgarsčių ir endivijų salotos

Žolelių arbata

Vakarienė

Troškinta aviena prancūziškai

Raudonasis kopūstas su česnaku

Morkų gabalėliai su salieru

Žolelių arbata

 

3 DIENA

Pusryčiai

2 virti kiaušiniai

2 riekės pilnagrūdės duonos su alyvuogių sviestu ar plonu sluoksniu įprasto sviesto

Šviežios arba šaldytos mėlynės

Žolelių arbata

Pietūs

8 daržovių sriuba arba daržovių salotos

Kuskusas su citrina ir imbieru

Ant grilio pakepti pievagrybiai

Abrikosų desertas

Žolelių arbata

Vakarienė

Kepta vištiena

Pakeptos orkaitėje daržovės

Špinatų salotos su mandarinais

Žolelių arbata

 

4 DIENA

Pusryčiai

Moliūgų keksai

Keptų obuoliu desertas

Žolelių arbata

Pietūs

Porų sriuba

Makaronų, alyvuogių ir saulėgražų salotos

Brokoliai su česnaku ir sūriu

Žolelių arbata

Vakarienė

Vištienos krūtinėlė kepta ant grilio

Raudonasis kopūstas su obuoliais

Žirneliai su česnaku

Salotų lapai

Žolelių arbata

 

Meniu. 5-9 diena

 

5 DIENA

Pusryčiai

Avyžinė košė su pakeptais orkaitėje migdolo riešutais, taip pat galima įdėti nedaug medaus, taip pat galima paskaninti 2-4 šaukštais pieno

Šviežias persikas

Žolelių arbata

Pietūs

Žaliosios salotos su tuno gabaliukais arba virtos vištienos gabalėliais

Morkų ir salierų salotos

Garuose troškinti šparagai su citrinų užpilu

Vakarienė

Žuvis su špinatais

Obuolių-moliūgų sriuba

Salotų lapų, gabaliukais pjaustytų, šviežių grybų ir raudonojo svogūno salotos su citrinų ir acto padažu

Pilnagrūdžiai sausainiai

Moliūgų ir apelsinų kremas

Žolelių arbata

 

6 DIENA

Pusryčiai

Kepta saldžioji bulvė

Šviežios arba pakeptos kriaušės

Žolelių arbata

Pietūs

Svogūnų sriuba

Ryžiai su grybais

Salotų lapai su nearomatizuoto jogurto ir smulkintų svogūno laiškų padažu

Žolelių arbata

Vakarienė

Marinuota ir kepta avienos koja

Raudonasis kopūstas su obuoliais

Žalieji žirneliai su česnaku ir mėta

Šviežias agurkas su krapais

Žolelių arbata

 

7 DIENA

Pusryčiai

Pilnagrūdžių dribsnių košė

Neriebus pienas arba sojų pienas

Pakepti riešutai

Žolelių arbata

Pietūs

Rausvieji ryžiai su lęšiais

Smulkiai pjaustytas kopūstas

Cukinija

Jauni ankštiniai augalai (kaip pupelės, sojos, lęšiai) ir truputis burokų/runkelių

Žolelių arbata

Vakarienė

Žuvies pjausniai kepti ant grilio

Kremas-sriuba iš saldžiųjų bulvių

Salotų lapai su citrinų padažu

Medaus-morkų keksai

Žolelių arbata

 

8 DIENA

Pusryčiai

Karštas sumuštinis su sūriu (gaminkite su pilnagrūde duona ir neriebiu sūriu)

Vynuogės arba trešnės

Žolelių arbata

Pietūs

Daržovių sriuba

Makaronai su petražole ir česnaku

Ankštiniai produktai (pupelės ir pan.) ir nedaug šviežio ir smulkiai tarkuoto pastarnoko

Žolelių arbata

Vakarienė

Troškinta vištiena su grybais

Žalieji žirneliai prancūziškai

Morka ir salieras, troškinti garuose su šviežiomis arba džiovintomis mėtomis

Žolelių arbata

 

9 DIENA

Pusryčiai

2 virti kiaušiniai

2 riekės pilnagrūdės duonos su alyvuogių sviestu ar plonu sluoksniu įprasto sviesto

Kriaušė

Žolelių arbata

Pietūs

Tūno salotos

Raudonasis kopūstas virtas garuose

Žalieji žirneliai su česnaku ir mėtomis

Morku gabalėliai su salierais

Žolelių arbata

Vakarienė

Žuvis kepta ant grilio

Morkų sriuba

Pakepti rudieji šampionai su pilnagrudžiais krekeriais

Abrikosų desertas

Žolelių arbata

 

Meniu. 10-14 diena


10 DIENA

Pusryčiai

Ananasų ir saldžiosios bulvės salotos

Pilno grūdo krekeriai

Vaistažolių arbata

Pietūs

Rudieji ryžiai su grybais ir Tofu

Salierų sriuba-kremas

Salotų lapai su citrinos užpilu

Vaistažolių arbata

Vakarienė

Aviena obuolių sidre

Morkos virtos garuose su alyvuogių sviesto užpilu

Šviežių salotų lapai su agurkais (be užpilo)

Žolelių arbata

 

11 DIENA

Pusryčiai

Pilno grūdo paplotėliai

Neriebus pienas arba sojų pienas

Keksai pagaminti iš pilno grūdo miltų, galima įmaišyti nedaug alyvuogių sviesto

Žolelių arbata

Pietūs

Rudųjų ryžių, morkų ir salierų salotos

Kopūstų sriuba

Žalieji žirneliai virti garuose su jogurto ir krapų užpilu

Žvieži salierai

Žolelių arbata

Vakarienė

Vištienos krūtinėlė ir ropė agurkų padaže

Šviežūs salotų lapai

Špinatai virti garuose su alyvuogių sviestu ir česnaku

Žolelių arbata

 

12 DIENA

Pusryčiai

Moliūgų keksiukai su trupučiu medaus ar plonu alyvuogių sviesto sluoksniu

Persikas ar šviežias abrikosas, 4 migdolo riešutai

Žolelių arbata

Pietūs

Salotos su tunu

Porų sriuba

Šviežios morkos ir salierai

Pilnagrūdė duona

Žolelių arbata

Vakarienė

Makaronai su petražolėmis ir česnakais

Agurkų salotos

Orkaitėje keptos daržovės

Ananasų šerbetas

Žolelių arbata

 

13 DIENA

Pusryčiai

Pilno grūdo paplotėliai arba avižinė košė su migdolų riešutais (ar trupučiu medaus).  2-4 šaukštai pieno, jei jo norisi.

Šviežios mėlynės

Žolelių arbata

Pietūs

Špinatų sriuba su mėsos kukuliais

Brokoliai kiniškai

Moliūgai ar špinatai virti garuose su smulkintu česnaku ir šiek tiek alyvuogių sviesto

Žolelių arbata

Vakarienė

Žuvies file kepta ant grotelių, patiekti su daržovėmis

Šparagai virti garuose su citrinos vinegreto užpilu

Šviežios salotos su trintomis morkomis

Žolelių arbata

 

14 DIENA

Pusryčiai

Šalta agurkų sriuba

Pilnagrūdė duona su trupučiu medaus ar plonu sluoksniu alyvuogių sviesto

Žolelių arbata

Pietūs

Makaronų salotos

Sriuba-kremas iš Saldžiosios bulvės

Šviežios pupos su trupučiu tarkuoto runkelio

Žolelių arbata

Vakarienė

Kalakutiena arba vištiena kepta ant grilio su daržovėmis

Brokolis apvirtas vištienos buljone ir česnake

Morkos virtos garuose su citrinų užpilu

Moliūgų ir apelsinų kremas

Žolelių arbata

 

Receptus rusų kalba rasite: http://www.psora.net/all/pegano/pegano14days.html